Į „Delfi“ kreipėsi skaitytojas, kuris teigė, kad norėdamas susimokėti mokesčius per „Viena sąskaita“ turėjo atnaujinti paskyros duomenis.
„Norėdamas apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitas per platforma „Viena sąskaita“ susidūriau su naujove. Užpildžius visus skaitliukų parodymus ir paspaudus mokėti, iškilo langas, klausiantis, ar aš esu Lietuvos pilietis, ar ne. Paspaudus kad Lietuvos, manęs prašo pateikti savo asmens kodą. Viskas grindžiama klientu stebėsena pagal LR įstatymus, vadovaujantis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu.
Ar tikrai čia tas sritis kur reikia taikyti šį įstatymą? Ar mokėdamas komunalinius mokesčius, aš galiu kelti įtarimą ir sudaryti grėsmė Lietuvos valstybei? Ir jei aš nenoriu pateikti savo duomenų kiekvienam to paprašiusiam, kuriuo turiu pilna teise nepasitikėti kaip nepasitikima ir manimi, nes nežinau kaip toliau tie duomenys bus panaudoti ir ar jie bus tinkamai saugomi, turiu būti už tai baudžiamas, man nesudarant galimybės pasinaudoti paslauga, ar net pareiga sumokėti sąskaitas?
Galvoje kyla daugybė klausimų: Ar tikrai įstatymo kūrėjai turėjo mintį jį naudoti taip plačiai? Ar tikrai norėdamos sumokėti komunalinius mokesčius turi būti pilnai atpažintas? Ar asmens kodo pateikimas jau yra kliento pažinimas? Ar paslaugos tiekėjas gavęs mano asmens kodą jau sužinos viską apie mane?
Juk su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarydamas sutartis jau buvau identifikuotas, mokėdamas už paslaugas per banko platforma irgi busiu identifikuotas ir busiu patikrintas pagal minėtą įstatymą. Kas garantuos mano duomenų saugumą? Juk daug tokių atvejų, kai duomenys pavagiami, o įmonių atsakymas: „Ups. Nieko negalim padaryti, jokios žalos neatlyginsim“.
Kas toliau? Nori pavalgyti, prisistatyk? Ar esi lietuvis ar ne? Pateik asmens kodą? Jei keli įtarimų būsi nevalgęs?
Ar atėjo totalinio sekimo laikas, kai valstybė turi viską žinoti apie savo pilietį? Kiek moka už elektrą ir kiek išnaudoja vandens? Tai kuo mes skiriamės nuo tokių valstybių, tokių kaip Rusija ar Š. Korėja? Kur čia ta musų laisvė?“ – rašė skaitytojas.
„Viena sąskaita“ Generalinė direktorė Aušroa Čiuplienė teigė, kad tokių klausimų sulaukia daug ir tai džiugina.
„Pastaruoju metu tokių klausimų sulaukiame daug ir tai džiugina, nes akivaizdu, kad visuomenė yra kritiška ir rūpinasi savo asmens duomenų saugumu. Tai žinodami, mes elgiamės atsakingai ir klientų asmens duomenis saugome užšifruotus, be to renkame tik tą informaciją, kuri yra būtina vykdant finansų įstaigai keliamus reikalavimus.
Prašymas pateikti asmens duomenis nereiškia, kad klientas yra kažkuo įtariamas. Klientų duomenis „Viena sąskaita“, kaip ir kitos finansų įstaigos, pvz., bankai, – renka ne savo pačių iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti įstatymų. Tai įprastas procesas, taikomas visose finansų įstaigose, kurios privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo atitiktį. „Viena sąskaita“, veikdama kaip mokėjimo įstaiga, taip pat nėra išimtis.
Ji privalo užtikrinti, kad, naudojantis platformos paslaugomis, nebūtų įvykdyti finansiniai nusikaltimai, nebūtų pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos, be to, privalo laikytis tarptautinių finansinių sankcijų ir užtikrinti, kad jos nebus pažeistos.
Svarbu žinoti, kad „Viena sąskaita“ platforma yra ne elektroninė parduotuvė, o finansų įstaiga, turinti mokėjimų licenciją ir prižiūrima Lietuvos banko. Tad esame įpareigoti laikytis griežtų teisės aktų reikalavimų, o mūsų klientai gali jaustis saugūs, kad užtikrinsime sklandų įmokų surinkimo ir paskirstymo procesą. Kai klientai jungiasi prie elektroninės bankininkystės sistemos, jie privalo autorizuotis ir patvirtinti savo tapatybę, šiuo atveju mūsų klientai taip pat turi suteikti tam tikrą informaciją prieš atliekant mokėjimą, siekiant tinkamai įgyvendinti „Pažink savo klientą“ principą.
Kadangi mūsų klientai turi paskyras savo vardu, šie duomenys renkami vieną kartą ir kitus kartus atliekant mokėjimą informacijos pateikti nereikia (išskyrus atvejus, kai pagal vidines procedūras „Viena sąskaita“ privalo atnaujinti klientų pateiktą informaciją). Visgi kilus įtarimui ar pastebėjus netikslumų su finansų įstaigos turimais duomenimis, „Viena sąskaita“ gali pareikalauti pateikti ir platesnės apimties informaciją, kad pinigai būtų įskaitomi.
Prašymas pateikti papildomą informaciją yra įprastas ir gali būti taikomas bet kuriam klientui. Atlikdami operacijų stebėseną, vertiname, ar atliekami mokėjimai yra būdingi klientui. Jei yra nustatomi neatitikimai, prašome patikslinti informaciją, pateikti papildomus dokumentus. Todėl yra labai svarbu laiku pateikti duomenis ir teikti aktualią bei teisingą informaciją.
Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisė aktai, nustatantys reikalavimus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje:
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (ir jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai);
Lietuvos banko valdybos 2015-02-12 nutarimu Nr. 03–17 patvirtinti Finansų rinkos dalyviams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui (nauja redakcija nuo 2020-01-30 Nr. 03–15).
Su išsamia informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius pinigų plovimą, galite susipažinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje internete adresu http://www.fntt.lt.
Visi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai yra viešai skelbiami interneto tinklalapyje www.lrs.lt.“, – rašė Generalinė direktorė A. Čiuplienė.
Siųskite savo istorijas ir pasakojimus pilieciai@delfi.lt
