„Tauragės rajone situacija yra sudėtinga. Įvairios organizuotos nusikaltėlių gaujos naudojasi aukštu nedarbo lygiu ir socialinėje atskirtyje esančių šeimų padėtimi, veža jaunas mergaites prostitucijai į Pietų šalis, vaikai dažnai yra vežami vagiliauti į Norvegiją, Vokietiją, Daniją. „Caritas“ organizacijai tenka susidurti su tokių nusikaltimų pasekmėmis, padėti nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms. Tik darnus teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos srityje dirbančių institucijų bendradarbiavimas gali padėti užkirsti kelią tokiems nusikaltimams“, - sakė diskusijos moderatorė „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba nukentėjusiems nuo prostitucijos ir prekybos žmonėmis“ vadovė Kristina Mišinienė.
2011 metais spalio mėnesį Norvegijoje Bergeno mieste buvo nuteisti du Lietuvos piliečiai, kurie 2009- 2010 metais, pasinaudoję vaikų iš skurdžių šeimų padėtimi, vertė juos vagiliauti ir iš to pelnėsi. Vaikų gyvenimo sąlygos buvo baisios: Norvegijoje jie buvo priversti miegoti automobilyje, tam, kad prasimaitintų, vogė maistą ir nuolat buvo gąsdinami, jog jie bus palikti svetimoje šalyje.
„Teismas nusprendė, jog abu teisiamieji tyčia išnaudojo vaikus pasipelnymo tikslais. Vienam teisiamųjų buvo skirta ketverių, o kitam − šešerių metų laisvės atėmimo bausmė“, - pažymėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė.
Šių metų birželį LR Seimas priėmė pataisas, kurios tiksliau reglamentavo nuostatas, susijusias su prekyba žmonėmis, išnaudojimu priverstiniam darbui ar paslaugoms, vaiko pirkimu ir pardavimu.
Baudžiamajame kodekse Seimas taip pat pakeitė nuostatas dėl vaiko pirkimo arba pardavimo. Tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką, žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.
Diskusijos Tauragėje metu ekspertai kalbėjo apie tai, nuo ko reikėtų pradėti, gavus informacijos arba esant įtarimams, kad yra prekybos žmonėmis atvejis. Vaiko teisių apsaugos specialistų teigimu, pradėti reikia nuo galimų aukų identifikavimo, bendro darbo su teisėsaugos institucijomis, veiksmų planavimo ir organizavimo, pagalbos.
Ekspertų diskusijoje buvo akcentuojamas socialinių darbuotojų vaidmuo. Socialiniai darbuotojai turėtų daugiau kalbėtis su vaikais, jų šeimomis, bendruomenėmis.
„Pastebėjus prekybos žmonėmis atvejį privalu teikti informaciją teisėsaugos ir vaiko teisių apsaugos tarnyboms“, - pabrėžė O. Tarvydienė.
Policijos atstovų teigimu, dažnai identifikuoti aukas yra sunku, nes nėra gaunama pakankamai informacijos. Taip pat tokių bylų tyrimą apsunkina nukentėjusiųjų vengimas duoti parodymus.
„Teisėsaugos institucijoms mes siūlome savo pagalbą bendraujant su nukentėjusiais asmenimis ir jų šeimos nariais. „Caritas“ socialiniai darbuotojai turi reikiamų psichologinių ir socialinių įgūdžių, kad padėtų policijos pareigūnams apklausti nukentėjusiuosius. Kitas klausimas, kurį mes visada keliam − kiek teisėsaugos institucijos yra pasiruošusios apsaugoti aukas nuo nusikaltėlių poveikio grįžus į Lietuvą“, - diskusijoje kalbėjo K. Mišinienė.
Vaiko teisių apsaugos specialistų teigimu, kartais vaikai yra išvežami su tėvų žinia. „Buvo atvejis, kai dingus vaikui, jo išvežimą ilgai slėpė patys tėvai. O patį išvežimo faktą pavyko nustatyti tik gavus informaciją iš kitų vaiko giminaičių“, - apie sunkumus nustatant prekybos žmonėmis atvejus sakė Tauragės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolita Vaišvilaitė.
Diskusijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp institucijų, greitesni informacijos mainai. Svarbu kelti bendruomenių sąmoningumą ir ugdyti jų gebėjimus pastebėti galimus prekybos žmonėmis atvejus ir užkirsti kelią nusikaltimams.