aA
Paulina (vardas pakeistas – aut. past.) yra mano kaimynė. Vienturtė, kaip ir aš, gyvena mažame miestelyje. Mes kartu augome. Tada dar nesureikšminau, kad ji vėliau pradėjo vaikščioti, kalbėti. Pauliną mama veždavo pas įvairiausius gydytojus daryti tyrimų. Susitikdavome beveik kasdien. Man sunku būdavo suprasti Paulinos kalbą.
Abiturientai laiko egzaminą
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kartais ji supykdavo, pradėdavo sau kandžioti ranką arba mane mušti. Bėgdavau namo pasiskųsti mamai. Paulina – irgi. Mano kaimynė pradinę mokyklą baigė dideliame mieste, kur ja rūpinosi daug įvairiausių specialistų. Ir tik vėliau ji pradėjo mokytis mano klasėje.

Paulina kalbėdavo tą patį per tą patį, klausinėdavo manęs: „Kur eini? Ką darysi? Ką veikia tavo mama?“ Aš atsakydavau, o ji ir vėl klausdavo. Dažnai man tai įkyrėdavo. Bėgdavau nuo jos. Kuo toliau, tuo labiau ėmiau suprasti, kad Paulina – kitokia nei aš ir dauguma kitų vaikų mokykloje. Iš mamos sužinojau, kad švietimo pagalbos tarnybos darbuotojai Paulinai pagal jos negalią dėl vidutinio intelekto sutrikimo nustatė didelius specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Dar vėliau išgirdau, kad ji – ne viena tokia mano mokykloje. Čia, mažo miestelio mokykloje, pagal individualizuotas bendrąsias programas mokomi dar keli specialiųjų poreikių turintys vaikai.

Tiesą pasakius, to niekas iš vaikų nesureikšmina – kitokius vaikus priimame per daug neklausinėdami ir nesistebėdami, jie tarp mūsų ir turėtų būti. Tačiau daugelyje Lietuvos mokyklų sveikieji vaikai nėra pažinę vystymosi sutrikimų ir negalią turinčių vaikų. Ne todėl, kad jų tarp mūsų nebūtų. Lietuvoje yra apie 15 tūkst. neįgalių vaikų.

Tik apie 4000 jų mokosi mokyklose drauge su kitais vaikais, o maždaug pusė visų neįgalių vaikų mokosi izoliuoti. Anot Tarptautinės Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią yra pasirašiusi Lietuva, „neįgalūs vaikai turi tokias pat teises į ugdymą ir švietimą kaip sveiki vaikai“ (24 straipsnis). Tačiau dažnai nesugebame užtikrinti neįgaliems vaikams galimybės augti tarp sveikų vaikų. Pavyzdžiui, Paulinai nustatyti dideli specialieji ugdymo(si) poreikiai ir išduotoje pažymoje nurodoma, kad mergaitę rekomenduojama ugdyti specialiojoje mokykloje, skirtoje intelekto sutrikimą turintiems mokiniams.

Paulinos mama asmeniškai rūpinosi, kad dukra galėtų mokytis bendrojo lavinimo mokykloje. „Saugiau, arčiau namiškių. Smagiau mokytis mokykloje, kurioje visus pažįsti,“– sako ji. Anot mamos, Paulina patenkinta draugais, o mokykloje jos visada gali kreiptis pagalbos ir jos gauti. Su mergina nuolat dirba mokytoja padėjėja Elena (vardas pakeistas).

„Paulina yra kruopšti, labai nori mokytis naujų dalykų, tačiau jai labai sunku išlaikyti dėmesį, greitai pamiršta, ko mokėmės, – kalba mokytoja. – Džiaugiuosi, kad išmoko skaityti. Dukrai nepaprastai daug padeda mama.“

Socialinę pedagogę Paulina vadina vardu, jai pasakoja savo paslaptis. Specialistė pastebi, kad „mokinė nuoširdžiai džiaugiasi, kai sulaukia pagyrimų iš mokytojų. Labai liūdi, jei kada lieka nepastebėta klasės merginų, nusimena, kai mokykloje tą dieną nėra jai patinkančio vaikino“.

Lietuvos neįgaliųjų forumo duomenimis, Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje vis dar egzistuoja specialiosios mokyklos neįgaliems vaikams ir ypač dažnai skiriamas neįgaliųjų mokymas namuose. Dar prieš du dešimtmečius Lietuvoje visi negalią turintys vaikai mokėsi atskirai nuo kitų. Daug švietimo įstaigų iki šiol yra neprieinamos žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Neįgalieji vaikai izoliuojami, o tai stabdo jų socialinių įgūdžių raidą ir sunkina tolesnį lavinimąsi. Taip valstybė tarsi parodo, kad bendrojo lavinimo mokyklos – ne vieta kitokiems vaikams.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesorius Jonas Ruškus, kaip Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys, nuolat stebi, ar pakankamai greitai keičiasi Lietuva įtraukdama į visuomenės gyvenimą negalią turinčius vaikus.

„Didžiausią nerimą kelia pedagogų, mokyklų vadovų, negalios neturinčių vaikų tėvų neigiamos nuostatos į negalią turinčių vaikų mokymąsi drauge su visais kitais. Lietuvoje vis dar teisėtai galima nepriimti negalią turinčių vaikų į bendrojo lavinimo mokyklas vien dėl to, kad pedagogai, mokyklų vadovai ir negalios neturinčių vaikų tėvai yra klaidingai įsitikinę, jog neįgalus vaikas klasėje būtinai trukdys kitų vaikų mokymosi procesui. Preteksto, kad mokykla vis dar nepasiruošusi priimti neįgalų vaiką, užtenka, kad neįgaliam vaikui būtų neleista mokytis drauge su bendraamžiais. O tai yra ne kas kita, kaip švietimo žmonių socialinio jautrumo neturėjimas bei negalią turinčių vaikų diskriminacija, kuri yra uždrausta Lygių galimybių įstatymu“, – savo komentare universiteto puslapyje aiškina jis.

Pasak J. Ruškaus, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas kviečia teisiškai uždrausti diskriminaciją švietimo sistemoje, neleisti nepriimti negalią turinčių vaikų mokytis drauge su bendraamžiais. „Antai Slovakijos Aukščiausiasis teismas įtvirtino teisinę normą, kad mokyklos atsisakymas priimti negalią turintį vaiką į bendrojo ugdymo mokyklą yra ne kas kita, kaip diskriminacija“ – sekti kitų šalių pavyzdžiu siūlo profesorius.

Paulinos mama susitaikė su likimo duotu išbandymu auginti neįgalią dukterį. Negalią turinčius žmones ji laiko normaliais žmonėmis. Vis dėlto kasdienybę dažniausiai apsunkina ne tiek Paulinos negalia, kiek administracinės institucijų kuriamos kliūtys. „Neįgaliųjų teisės skiriasi nuo sveikųjų: sveikiems nereikia tiek daug dokumentų, o neįgaliesiems – reikia labai daug“, – sako ji. Laimingi tie neįgaliųjų tėvai, kurių vaikai mokyklose gali jaustis pilnaverčiais moksleiviais. Bet panašu, kad daugelio neįgaliųjų vaikų tėvų dar laukia ilga kova užtikrinant savo atžalų teisę į kokybišką mokymąsi bei dalyvavimą bendruomenėje.

Šis straipsnis atsirado kaip „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų mokymosi programos 2016/2017 m. rezultatas, įgyvendinant VšĮ „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ projektą „Medijų ir informacinio raštingumo skatinimas darbe su jaunimu“. Projektą remia Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.

Įvertink šį straipsnį
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vaizdas Nemuno krantinėje pašiurpino žveją: tiesiai prieš žydinčias sakuras – fekalijų upė (36)

Ketvirtadienį Nemuno krantinėje „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas užfiksavo ne patį maloniausią...

Profesionali pagalba išjudino kūną: ligą „pasodino“ į vietą (1)

Tikra, nei trupučio nepagražinta, tik gražiai aprašyta gyvenimo istorija... Kai taip toli visa...

Kėdainių raj. dingo kinų kuoduotasis šuo (5)

Dingo šuo Kėdainių raj., Slikių kaime , prie Lukšių geležinkelio stoties Jagminų gatvėje...

Abituriento įspūdžiai po anglų kalbos egzamino: pasijutau lyg man tyčia trukdytų (31)

Noriu pasidalinti patirtimi apie šiandienos anglų kalbos egzamino kalbėjimo dalį. Esu nusivylęs,...

Kuo aukščiau, tuo geriau: kaimynus įsiutino gražiausioje kiemo vietoje paliktas automobilis (61)

Vilniečiai, gyvenantys S. Stanevičiaus gatvėje, trečiadienio rytą išvydo nemalonų vaizdą –...

Top naujienos

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (46)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT debatų (1332)

Kandidatas į Prezidento postą Arvydas Juozaitis nusprendė pasitraukti iš prezidentinių LRT...

Dėl traumų nusiskundęs Obradovičius: dabar labiausiai norėčiau sveikų žaidėjų

„ŽalGIRIŠ“ – taip Kauno ekipos pavadinimą ketvirtadienį perrašė Stambulo „Fenerbahče...

Pavojingam reiškiniui traukiantis – staigus perspėjimas: jau netrukus viskas keisis (2)

Likusią šios savaitės dalį Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas.

Didžiausią pamoką ir širdgėlą įvardinęs Jasikevičius prisipažino tikėjęsis daugiau (69)

Kaip beurgztų Kauno „Žalgiris“ , gamtos neapgausi – Lietuvos čempionai sutiko už save...

„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigtas: finalo ketverte – fantastiškai atakavusi „Fenerbahče“ (918)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį stojo į paskutinę kovą Eurolygoje: atkrintamųjų...

Puteikis kreipėsi į Skvernelį ir iškėlė jam dvi sąlygas (7)

Kandidatų į prezidentus siūlymai, kaip mažinti korupciją viešuosiuose pirkimuose, išskyrė. LRT...

„Fenerbahče“ jėgą pripažinę žalgiriečiai negailėjo sau priekaištų: jie įveikė mus šešiese ši serija – lyg karti piliulė (11)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai baigė savo žygį Eurolygoje pralaimėdami ketvirtąsias...

Po BMW skrydžio iš daugiaaukštės stovėjimo aikštelės – pirmos jos vadovų reakcijos: tokių įvykių per 15 metų nebuvo (920)

Po ketvirtadienį įvykusios skaudžios nelaimės, kuomet iš prekybos centro „ Europa “...