Aš pirmiausiai nesuprantu, pagal kokius kriterijus buvo renkami rinktinių treneriai? Su visą pagarbą gerbiamiems Sauliui Štombergui, Tomui Masiuliui, Dainiui Adomaičiui – taip, jie buvo puikūs krepšininkai, bet nemanau, kad jie gali treneruoti net jaunimo komandas. Daugiausiai, ką jie gali, tai būti trenerio asistentais.

Niekaip nesuprantu, kaip 17-metis Domantas Sabonis tempia metais vyresne rinktinę? Kitas labai svarbus dalykas - mūsų jaunimo rinktinės žaidė be jokios minties. Kodėl kroatai sugeba atitverti latvių „bokštus“, o mes niekaip nesugebėjom to padaryti? Vadinasi, mūsų treneriai neatidirbo. Žinote, po 1/4 finalo man patiko vienas komentaras, jis skambėjo maždaug taip: kiek ši rinktinė idėjo pastangų bei darbo, tokia vietą jie ir turi.

Šarūnas Marčiulionis vieną kartą teisingai pasakė, kad mūsų mokyklose mažai dėmesio skiriama individualiam meistriškumui bei asmenybės - lyderio ugdymui, todėl ir nėra įžaidėjo.

Mūsų krepšinio mokyklos turi skirti daugiau dėmesį žaidimui vienam prieš vieną, driblingui ir dar kartą perdavimams, būtent šie elementai labai svarbūs krepšinyje. Aišku, nepamirštant komandinio krepšinio. Nors Lietuvos krepšinio mokykla visada garsėjo kaip vieną iš geriausių – kaip komanda, kuri propaguoja komandinį krepšinį.

Manau, Lietuvos krepšinio mokykla visais laikais garsėjo teisinga metimo technika, bet labai svarbūs komponentai krepšinyje yra ir tarpusavio supratimas aikštėje bei perdavimo kokybė, deja, mūsų jaunieji krepšininkai tuo nepasižymi, todėl mūsų rinktinės pirmauja pagal klaidų skaičių.

Kitas labai svarbus dalykas - mūsų krepšinio klubuose turi žaisti daugiau jaunimo, mes turime imti pavyzdį iš Belgrado „Partizan“, jie praktiškai remiasi jaunais žaidėjais. Taip, gal jie Eurolygoje kalnų nenuverčia, bet užtat serbai augina talentus. Kodėl mūsų „Lietuvos rytas“ samdo kažkokias Balkanų žvaigždes ir rezultatai tiesiog apgailėtini?

Aš manau, kad lietuviai ne ką prasčiau atrodytų už tokias krepšinio žvaigždes kaip Samardžinskiai, Radosevičiai ir visokie bulgarai Ivanovai, arba snaiperį iš broliškos Latvijos - Blumsą. Manau, teisingai pagaliau elgiasi „Žalgiris“ bei „Lietuvos Rytas“, kad pradėjo lietuvinti savo komandas, bet tokie klubai kaip „Šiauliai“, „Neptūnas“, „Prienai“ ir kiti klubai apskritai turi remtis tik jaunimu.

Kodėl aš parašiau šį straipsnį? O todėl, kad aš myliu Lietuvą ir jos krepšinį. Juk krepšinis - tai ne tik žaidimas, tai tradicijos bei mūsų žaidimas, kuris mus suvienija. Tiesiog norėtųsi, kad mūsų krepšinio mokyklos atsakingiau dirbtų su jaunimu, o talentų Lietuvos krepšinis visada turės.

Kažkaip nesmagus jausmas sveikinti „braliukus“ su pergalėmis, kai latviai mums krepšinyje gali tik padavinėti mineralinį vandenį bei rankšluosčius. Aišku, parašyta per grubiai, bet manau, Lietuvos krepšinis turi lygiuotis į Serbijos bei Ispanijos krepšinį, o ne „braliukų“.

Aš išsakiau tik savo nuomonę gerbiamieji DELFI skaitytojai. Priimsiu bet kokią kritiką, nes kiekvienas iš komentatorių DELFI tinklalapyje puikiai išmano krepšinį kaip žaidimą, kuris mus suvienija.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!