Ribojimams laisvėjant, jau galima kalbėti ir apie finansinį atsigavimą bei per karantiną išmoktas finansines pamokas. „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pastarąjį laikotarpį palygino su turbulencija.
„Išėjimą iš karantino apibūdinčiau kaip labai lėtą. Situacija primena tokią, it būtume skridę lėktuvu ir papuolę į turbulenciją. Kiekvienas reagavome kitaip.
Vieni ieškojo, ar turi saugumo diržus – ar turime finansinę saugumo pagalvę, dauguma nerimavo, kad galbūt apskritai nebuvo prisisegę diržo – tai yra, net negalėjo susimokėti mokesčių, na, o buvo ir tokių, kurie tikrai ramiai galėjo pralaukti šį laikotarpį arba dirbo kaip dirbę.
Turbūt išmokome, kad ištikus nenumatytoms situacijoms tenka griebtis savo pagalvių. Pagrindinė pamoka bus ta, kad reikia būti pasiruošus nenumatytiems atvejams. Tada ir jautiesi saugesnis, ir turi daugiau pasirinkimų.
Kitas dalykas, kurio išmokome – planuoti maisto pirkinius savaitei į priekį. Prekybininkai irgi minėjo pasikeitusius pirkimo įpročius: žmonės pirko rečiau, bet daugiau. Tai bus pamoka, padėsianti planuoti išlaidas, išmesti mažiau maisto ir geriau įvertinti tai, ko mums iš tikrųjų reikia“, – teigė ekspertė.
Biudžetas ir dar kartą biudžetas
Svarbu yra būtent biudžetas – be biudžeto planavimo nei tą finansinę pagalvę sukaupsime, nei saugos diržus užsisegsi. Nemažai žmonių biudžetą planuotis pradėjo tik šio karantino metu. J. Cvilikienė patarė, į ką svarbu atsižvelgti jį planuojant.
„Tikiu, kad dviejų mėnesių pakako išsiugdyti įpročio planuoti pradžią. Biudžetas yra pagalbinis įrankis, mums padedantis suprasti, kas vyksta su mūsų finansais. Reiktų žinoti, kokios bus mūsų pajamos bent mėnesį į priekį, taip pat numatyti artimiausias būtinas išlaidas.
Kitos išlaidos – maistas, transportas, rūbai – irgi turi būti įtraukti kaip būtinosios išlaidos. O kitos išlaidos turi būti skirstomos atsižvelgiant į galimybes. Keliauti šią vasarą turbūt daug nepavyks, kelionės ir pramogos bus arčiau gamtos, namų. Galbūt nuo atostogų sutaupyta suma galėtų tapti pirmuoju mūsų saugumo pagalvės įnašu, nuo tos atidėtos sumos galėtume pradėti kaupti.
Pradėti taupyti galima jau šiandien: tarkime, atsidarant atskirą sąskaitą ir pervedant į ją, na, kad ir penkis eurus. Geriausia negalėti lengvai prieiti prie taupomų pinigų, tai yra, neturėti jiems kortelės, nes kartais santaupas turime apsaugoti nuo savęs pačių.
Svarbu, kad biudžeto ir įpročio pagalba mums pavyktų ir toliau persivedinėti kad ir nedideles sumas, ir taip kaupti bei turėti subalansuotą biudžetą“, – sakė specialistė.
Kaip planuoti šeimoje
Kai žmogus gyvena vienas, planuoti biudžetą gali būti paprasčiau. O ką galima patarti, kai žmonės gyvena porose, šeimose? Pasidalinti išlaidas, o gal du atlyginimus sumesti į krūvą ir tada dalinti? J. Cvilikienė atkreipė dėmesį į šeimos biudžeto kūrimo iššūkius.
„Atrodo, iššūkių planuojant finansus pakanka ir vienam. Tačiau kai gyvename poroje, o dar jei turime vaikų, viskas sudėtingėja. Yra ir pliusų, ir minusų.
Pliusas yra tas, kad namų ūkiu rūpinantis dviem žmonėm – mažesnė rizika, kad abu tuo pat metu neteks pajamų ar darbo. Dažniausiai poroje yra du pajamų šaltiniai. Tačiau, kad nekiltų konfliktų reikia kalbėtis apie pinigus.
Tyrimai rodo, kad kalbėjimasis apie finansus yra tokia tabu tema. Apie pinigus kalbėtis reikia jau kuriant šeimą ir pradedant gyventi poroje. Kiekvienas iš savo šeimų atsinešame skirtingą supratimą apie pinigus.
Pirmas dalykas – kalbėtis apie tikslus, atsakomybes ir būdą, kaip bus skirstomi pinigai. Būdų yra labai įvairių.
Gali būti bendra sąskaita, iš kurios daromi visi mokėjimai. Dažniausiai dabar du žmonės turi atskiras sąskaitas ir susitaria, kas už ką yra atsakingas.
Biudžetą sutarti būtina, nes gali kilti įvairių nesusipratimų. Sakykime, aš galiu manyti, kad už kabelinę televiziją moka sumokės mano vyras, vyras mano, kad sumokėsiu aš, o sąskaita tokiu būdu lieka išvis neapmokėta.
Bendrų planų, tikslų turėjimas, kalbėjimasis yra tiesiog būtinas“, – pabrėžė finansų ekspertė.
Mėnesio išlaidos kart trys
Feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“ vienas skaitytojas uždavė labai konkretų klausimą – kokio dydžio finansinę pagalvę derėtų sukaupti 3 asmenų šeimai. Pasak J. Cvilikienės tai priklauso nuo šeimos poreikių.
„Finansinę pagalvę apskaičiuoti gana paprasta. Reiktų suprasti, kokios yra būtinosios mėnesio išlaidos, kurias turėsime padengti. Dažniausiai turime kokių nors įsipareigojimų: paskolų ar lizingo sutarčių, taip pat mums reikės mokėti už elektrą, vandenį, vykdyti kitus susitarimus, valgyti.
Jei žinome, kokią sumą būtinosios išlaidos sudarė pastaruosius kelis mėnesius ar pusmetį, žinome ir kiek maždaug reikia pinigų mėnesiui. Saugumo pagalvė: mėnesio išlaidos padaugintos iš trijų – tiek, kad užtektų išgyventi tris mėnesius.
Be abejo, jei galime sukaupti daugiau – valio, bet pradėti verta nuo pačių mažiausių žingsnių. Galbūt 5, 10 ar 50 eurų, kuriuos šiandien pavyktų atidėti, taptų puikia saugumo kaupimo pradžia“, – skatino specialistė.
Per šį dviejų mėnesių laikotarpį išmokome kitaip gyventi, kitaip taupyti ir planuoti išlaidas. Specialistė atsakė, ką daryti, kad vadelės prasidėjus vasarai nepasileistų.
„Karantinas atnešė ir labai gerų dalykų. Jis išmokė truputį planuoti ir geriau suvokti, ko mums iš tiesų reikia. Siūlau daryti labai mažus žingsnius. Išsirinkti, nuo ko pradėti ir per vasarą išsiugdyti bent vieną gerą įprotį. O geriausia – pradėti vesti biudžetą“, – palinkėjo J. Cvilikienė.