Bet yra kita, tiesiog juodoji bedugnė, kuri Lietuvoje kelia mąsinius sąmyšius jau neaišku kelintą kartą. Visų pirma, esminis klausimas būtent tiems klientams, kurių pirmoji mintis buvo išsitraukti savo varganus kelis šimtus litų iš sąskaitos – kodėl informacijos ir technologijų amžiuje žodis „internetas“ jums dar netapo tokiu pačiu įrankiu, kaip skėtis ar šakutė?
Skėtis apsaugo nuo lietaus, informacija apsaugo nuo dezinformacijos. Net ir atmestinai informacijos ieškojęs žmogus per 5 minučių būtų sužinojęs, kad tiek 2011-aisiais, tiek 2012-aisiais metais bankas dirbo pelningai (atitinkamai 592 mln. ir 369.7 mln. litų pelno), sudarytų žalingų sandorių taip pat neaptikta.
Tačiau nereikia ir jokių skaičių, ne taip seniai išgyventas „Snoro“ bankrotas turėjo visiems atverti akis, kad be savo pensijų ir pašalpų niekas nebus paliktas. Kritiniu atveju sunerimti galėjo stambūs indėlininkai, obligacijų savininkai ir taip toliau, tačiau sveikas protas sunkiai leidžia patikėti, kad bent vienas iš jų įsivaizduotų galįs nusiimti savo 300 tūkst. lt. indėlių iš bankomato.
Galiausiai, kaip sunku yra paskambinti į banką ir paklausti, ar ta informacija teisinga? Sąmokslo teorijų išvargintose kai kurių lietuvių galvose tai yra neįmanomas sprendimas, nes juk visi bankai Lietuvoje yra vagys, visa žiniasklaida – tarnauja oligarchams, mistiniai oligarchai laiko teisėsaugą savo kostiumo kišenėj, o štai jūs „pergudrausit“ sistemą, metęs savo popiečio alų ir išjungęs meksikietišką muilo operą, nubėgsit nors ir triatloną, išsiimsit savo tris šimtus litų ir pasijausit kaip tikras nugalėtojas!
Tai leiskite priminti, kad tokie kvaili precendentai Lietuvoje jau nieko nestebina. Ir kaltinti negalite nieko, tik patys save, dėl savo kvailumo. Lygiai taip pat, kaip moteris dvi dienos prieš „Snoro“ bankrotą nusipirkusi banko akcijų už 80 tūkst. litų ir sudėjusi visas savo santaupas, negali kaltinti nieko, tik save, kad neaišku kada ji tuos pinigus atgaus, kai finansų pasaulio užkulisiuose apie „Snoro“ ir „Ūkio“ bankus jau buvo kalbama dar 2008-2009 metais. Bet juk jūs viską žinot, jūs nėjot pas specialistus, nes jie tarnauja „baisiems bankininkams“ ir pasikliovėt savo galva.
O gal prisimenat mąsines isterijas dėl mononatrio glutamato (pakuotėse paprastai įvardinamo kaip E621)? Kai be jokių mokslinių tyrimų abejotinos reputacijos Didžiosios Britanijos gydytojas savo knygoje parašė, kad jis nusprendė, jog tai kenksminga. Ir mūsų parduotuves nusėjo visokiausi gaminiai, kas antras duonos kepalas puikavosi žalia „Be E621“ pakuote, o tie „kritiški“ pirkėjai labai savimi patenkinti buvo ir pirko tą duoną. Nepaisant to, kad visi mokslininkų mėginimai atrasti mistinę žalą mononatrio glutamate baigėsi nesėkmingai, daugiausiai E621suvartoja ilgiausią vidutinę pragyvenimo trukmę turinti šalis – Japonija.
O verslui tai buvo puiki proga pradėti visą naują produktų seriją ir rinkodaros kampaniją, pakeitus natrio gliutamatą didesniu kiekiu druskos ir cukraus (kurio žalingumo nuginčyti šiandien niekas negali) tie patys žmonės tekini pirko „sveikus“ produktus ir taip ne tik nuodijo save, savo vaikus, bet ir labai maloniai parėmė verslą, kuriam užteko spalvotais lipdukais apklijuoti savo pakuotes ir duoti žmonėms tai, ko jie patys paprašė.
Tai to paties konspirologo archetipo piliečiai šiandien aktyviai perša idėją, kad Lenkija neva vėl mėgins prisijungti Vilniaus kraštą, kai esame ES ir NATO dalimi, tai tie patys žmonės, kurie nuolatos dosniai šelpia Lukiškėse trunyjančius telefoninius sukčius, tai tie patys žmonės, kurie yra įsitikinę, kad genetiškai modifikuotas maistas buvo sukurtas tam, kad būtų išnuodyti žmonės, nes jų yra per daug, kai vienintelis dalykas, ką padarė GMO – tai leido pamaitinti ištisus milijonus žmonių.
Tai tie patys žmonės, kurie įsivaizduoja, kad ekologiškas maistas yra sveikesnis maistas, kai ekologiškas maistas tėra maistas, kuris tariamai padarė mažiau žalos aplinkai, nors tas poveikis apskritai net nėra iki galo aiškus, tai tie patys žmonės, kurie yra įsitikinę, kad lėktuvams į kuro bakus pilamos toksiškos medžiagos, kurios kažkaip magiškai „krenta“ žmonėms ant galvų ir daro juos bukesniais, tai tie patys žmonės, kurie yra įsitikinę, kad lietuviai pardavinėja vaikus skandinavams, kai šiandien yra tokios sąlygos, kad užsienietis (net ir ne tik – lietuviams sąlygos ne ką geresnės), norėdamas įsivaikinti vaiką, turi pereiti devynis Dantės pragaro ratus.
Ar jūs tikrai norite būti tokiais pat žmonėmis?
XIV a. gyvenęs mokslininkas Buridanas, norėdamas įrodyti, kad žmonių apsisprendimą lemia ne laisva valia, o aplinka, buvo pateikęs hipotetinį-filosofinį pavyzdį. Anot jo, jeigu vienodais atstumais nuo asilo padėsi vienodo dydžio identiškas šieno kupetas, jis numirs iš bado, nes negalės apsispręsti prie kurios pirma jam derėtų prieiti.
Akivaizdu, kad iki viduramžių išminties daliai Lietuvos dar labai toli, nes jie visada žino prie kurio šieno ryšulio prieiti – prie to, kuris yra papuvęs, užnuodytas, nesveikas. Nes jūs gyvenat nuolatinėje baimėje ir ta jūsų baimė ištisai varo visą šalį į egzistencinę smegduobę, kur žmonės yra pasimetę, kiekvieną akimirką laukia kažkokios katastrofos, o bet kokios iniciatyvos yra pasitinkamos ne šaltu protu ir argumentais, o karingu noru protestuoti ir nugalėti neegzistuojančius priešus.
Bet niekas jums padėti negalės, kol jūs pagaliau nepripažinsit, kad esat ne beprotiškai įžvalgūs, matantys tai, ko kiti nemato (dažniausiai kiti nemato, nes tai ir neegzistuoja), o kad esat persmelkti pykčio, nepasitenkinimo, baimės, užguiti vargšai žmonės, kuriems reikia pagalbos. Jus reikia išgelbėti nuo jūsų pačių tamsumo, nes didžiausias jūsų priešas esate jūs patys.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!