Aivė tikėjo angelais, meldėsi jiems, tikėjo, kad angelai ją saugo, bet netekusi savo mylimojo Tristano apleido angelus. Ji neteko tikėjimo, nes negalėjo patikėti, kad pirmoji meilė, kuri tik tik pradėjo skleistis, baigėsi tragiškai. Aivė puolė į apatiją, užsisklendė savyje ir atidavė savo angelų kolekciją mažajam broliukui Filipui. Ji nematė nieko aplinkui, o ir nenorėjo matyti. Todėl labai pyko, kai Filipas pradėjo sakyti, kad mato angelą Tristaną.
Žuvusio Tristano siela pasilieka žemėje, jis jaučia, kad merginai, kurią nors ir miręs, bet vis dar myli, gresia mirtinas pavojus, todėl jo kaip angelo pareiga apsaugoti Aivę. Bėda ta, kad jis negali kalbėti, o ji negali jo matyti. Lieka tik mažasis Filipas, kuris vis dar tiki angelais ir gali bendrauti su Tristanu.
Ištekėjus antrą kartą Aivės mamai, šeima apsigyvena naujuose namuose su Gregoriu ir jo tėvu. Gregoris - žmogus, kuriuo anksčiau Aivė nepasitikėjo ir vengė, tapo jos įbroliu. Palaipsniui vaikinas užsitarnauja savo įseserės palankumą, nuolat rodydamas jai dėmesį, meilindamasis, o ir bendras netekties jausmas juos suvienija. Gregorio mama žuvo ir vaikinas išgyveno tai, ką dabar išgyvena Aivė. Jis ją supranta, guodžia ir pamažu tirpina ledus, kausčiusius jų santykius.
Knygoje persipina detektyvas, fantastika ir didelė romantikos dozė. Gyvųjų pasaulyje lankosi angelai, kurie stengiasi padėti gyviesiems. Vieni juos mato, kiti jaučia, o treti geba bendrauti. Manote, kad to negali būti? Bet juk visi turime savo angelus sargus, tik reikia tuo labai labai tikėti ir pajusime jų prisilietimą.
„Meilės galia“ yra antroji knyga iš trilogijos apie Aivę ir Tristaną. Šias knygas parašė Mary Claire Helldorfer, pasislėpusi po Elizabeth Chandler slapyvardžiu. Mary Claire yra vaikiškų knygų rašytoja, puikiai suprantanti jų vidinius išgyvenimus, todėl ir ši trilogija skirta labiau paaugliui nei subrendusiam skaitovui. Ji lengvai skaitoma: aiškus ir raiškus minčių dėstymas, daug jausmų ir išgyvenimų. Knyga atspausdinta stambiu šriftu, todėl manau, kad visa trilogija puikiai galėjo būti išspausdinta ir vienoje knygoje, nes pati istorija nėra verta trijų atskirų knygų.