Apie ką mes čia…
Turbo – eilinis sraigius darboholikas, priklausantis savo rūšies ekosistemai. Nuo ankstyvo ryto iki sutemų jis dirba ir dirba, tačiau kartu jo širdį aplanko ir malonios akimirkos. Turbo svajoja tapti greičiausiu pasaulio lenktynininku, bet, žinoma, tai visiškai neįmanoma, todėl tenka vėl kęsti nemalonų gyvenimo būdą su kitais savo gentainiais, kol galiausiai vieną dieną, per nelaimingą atsitiktinumą Turbo įgauna neregėtos jėgos. Nuo šiol jis sieks įrodyti ne tik sau, bet ir visiems tiems, kurie iš jo šaipėsi, kad jis - greičiausias pasaulyje.
Kūrinio vidus
Animacija - labai platus ir didelis žanras, kuriame galima įgyvendinti bet kokią idėją, tačiau pasižiūrėjus į paskutinius šio unikalaus žanro projektus, pasidaro aišku, kad ir kūrėjams pristigo fantazijos. Tuo pačiu žiūrovai privalo matyti dar vieną identiško siužeto filmą, tik, žinoma, su visiškai skirtingais veikėjais. Šį kartą lygiai toks pats likimas sulaukė „DreamWorks“ studijos, kuri parodė analogišką, neseniai kino ekranuose karaliavusio filmo „Sparnai“ mintį.
Ką gi, vėl gauname nevykėlį svajotoją, kurio svajonė yra šimtą kartų didesnė už jį patį. Iš vienos pusės juokinga, kad sraigius tampa greituoliu, iš kitos - net labai banalu, jog kūrėjai nesugalvojo kažko didingesnio. Galiausiai filme matome labai stereotipišką mąstymą, kuriame parodomi logiškai nesuderami dalykai. Rimčiau atsižvelgiant į kontekstą, galima suvokti kūrėjų mintį apie išskirtinumą ir išlindimą iš socialinės masės sudarytų rėmų, bet tokios užslėptos mintys bus sunkiai suprantamos mažiausiems žiūrovams, kuriems šis filmukas labiausi skirtas.
Humoro prasme filmukas pagirtinas, nors, žinoma, tenka pripažinti ir tą faktą, kad viskas sukurta pagal žanro klišes. Tikrai - netgi visi veikėjai atitinka tam tikrus standartus nuo A iki Z. Nevykėlis, kvailys draugas, visko bijantis ir patarimus dalijantis veikėjas, priešai ir priešų pakalikai. Juoko daug, tačiau jis nėra visiškai nuoširdus, nes tiesiog nieko originalaus nepamatome. Dialogai irgi nėra išskirtiniai, tačiau bent jau vaikams jie puikiai pritaikyti, nes jaučiamas šioks toks moralas viso siužeto metu. Šilumos netrūksta, žinoma, svarbiausia, kad bent jau čia nesugebėta sukurti kažko vulgaraus, kas šiuo metu madinga animaciniuose projektuose.
Filmukas, kaip ir jo pavadinimas, labai greitas. Nenuobodus, žaibiškas, smagus. Matyt, tai ir gelbėja nuo tam tikrų kitų panašių projektų kopijavimo, todėl einant link finišo tiesiosios suprantame, jog gauname visai neblogą dublikatą, kuris praskaidrins nuotaiką, tiek jaunesnio amžiaus žiūrovams, tiek jų vyresniems palydovams.
Techninė juostos pusė
„DreamWorks“ visada labai kruopščiai ir negailėdami pinigų kūrė animacinius filmukus, todėl dėl kokybės netenka nerimauti. Vizualiai tai yra gana kokybiškas ir margas projektas, detalės kruopščiai sukurtos, o aplinka keri nuo pradžios iki pat pabaigos. Na, o trimatė erdvė, kurioje šis animacinis produktas buvo apdorotas, sukuria dar ir magišką įspūdį.
Garso takelis nuostabus, nes jame kiekvienas gali atrasti kažką savito. Girdimi puikūs skambesiai - nuo tokių muzikos legendų ir jų hitų kaip Run DMC „It‘s tricky“, Survivor „Eye of the tiger“ ir Snoop Dogg „Drop it like it‘s hot“, iki tokių kaip Pitbull „Crazy“. Čia tik maža dalelė visų atlikėjų, džiuginančių ausis.
Operatoriaus darbas patenkinamas, nors kai kuriose scenose, ypač lenktynių, norima dar didesnio efekto. Taip, buvo puikus „slow motion“ (liet. sulėtinimo) efektas, bet vien jo nepakanka tokiam greitam filmukui apie lenktynes. Kartais dingsta visas kvapą gniaužančio spektaklio efektas ir lieka tiesiog paprastas vaizdas iš šono, kurio fone vyksta lenktynės.
Aktorių kolektyvinis darbas
Net sunku pasirinkti, kokį variantą geriau žiūrėti. Iš vienos pusės lietuvių įgarsinimas tikrai nėra prastas šiame filmuke, iš kitos - originale jį įgarsino tokie aktoriai kaip Ryanas Reynoldsas, Paulas Giamattis ir Samuelis L. Jacksonas.
Abiem atvejais galime pagirti tiek vieną, tiek kitą pusę už neblogą darbą ir atmosferos išlaikymą, tačiau bent jau keliose vietose jautėsi aktorių susikaustymas ir netgi galima teigti, jog dialogai buvo labai monotoniški, nebuvo sugebėta atspindėti pačių personažų. Žinoma, tokios menkos klaidos nesugadino peržiūros ir nesutrukdė išeiti iš filmo su pozityvia nuotaika.
Verdiktas
„Turbo“ – tai greitas ir šiek tiek įsiutęs filmukas apie svajotojo dalią ir jo vidines kančias. Jo techninė pusė – kokybiška, siužetas papasakotas neblogai, tačiau dėl panašumo į kitus žanro atstovus ir dėl visiškai klišinių kūrėjų spendimų jis tampa dar vienu pramoginiu darbu, kuriam gresia greita užmarštis.
Bendras vertinimas: 7/10