Kino režisierius, scenaristas, prodiuseris, kurio dėka buvo padėtas pamatas dabartinėms komiksų ekranizacijoms, pirmųjų dviejų „Iksmenų“ dalių kūrėjas bei „Supermeno sugrįžimo“ tėvas, kultinio ir šedevro statusą gavusio 1995 metų trilerio „Paprasti įtariamieji“ ir 2008 metais pasirodžiusios karinės dramos „Operacija Valkirija“ režisierius Bryanas Singeris pristato dar vieną fantazijos pasaulio interpretaciją.
© Reuters/Scanpix

Žinomas režisierius kviečia pasinerti į legendinės anglų pasakos motyvais sukurtą fantazijos pasaulį ir kelionę, kurios metu bus galima patirti draugystę, atsidavimą, meilę, kančias, o kartu ir smagiai praleisti laiką su naujais trimačiais įspūdžiais, atkeliavusiais tiesiai iš Peter‘io Jacksono „Hobito“ stovyklos.

Apie ką mes čia…

Paprastas ūkininkas Džekas svajoja apie nuotykius, geresnį gyvenimą bei galimybę ištrūkti iš namų. Kai vaikinas nueina į miestą parduoti arklį, jam pasiūlomos pupos, kurių galia yra tokia milžiniška, jog gali atnešti vien tik nelaimę karalystei. Jaunuolis netiki tokiomis pasakomis, tačiau vis dėlto jo rankose atsiranda mirtį nešančios pupos. Nelaimingo atsitiktinumo dėka viena pupa sugeba įkristi į dirvą ir iš jos išauga galingas, dangų siekianti stiebas. Vaikinas ir visa karalystė net nenutuokia, jog tai yra tik visų nelaimių pradžia.

Kūrinio vidus

Scenaristų dėka mes turime progą pamatyti labai keistą visiems žinomos pasakos interpretaciją. Iš vienos pusės, tai įdomiai ir originaliai papasakota istorija, iš kitos – visiškai nutolęs nuo originalios idėjos filmas. Pati idėja įnešti žymiai didingesnę viziją, o tuo labiau - batalijomis paįvairinti pasakos motyvais sukurtą juostą, pasiteisina, bet kartu ir sukuria sintetinį poveikį.

Pradedant nuo pačios filmo pradžios išlaikoma tikros pasakos atmosfera, gėrio ir blogio kova, mintys apie nuotykius, karaliaus rūmai bei skurdžių žmonių buitis. Kaip ir visose anglų kilmės pasakose, tai yra gana geras veidrodis, pateikiantis kilmingus ir vargšus, tačiau su laiku viskas sugeba apvirsti aukštyn kojomis.

Čia lygiai tas pats, todėl labai maloniai nuteikianti pradžia su laiku praranda visą žavesį. Pasirodžius milžinams ir, žinoma, atskleidus jų tikslus gauname įprasto scenarijaus schemą, kai kerštas ir neapykanta bando sugriauti pasaulį, o į kovą su nenugalimais stoja bejėgis žmogus, kurio tikėjimas ir širdis tokie galingi, jog jis pasipriešina užkariautojams.

Maloniausiai nuteikianti akimirka – pačios kovos su nenugalimu priešu. Vis dėlto praradęs pasakos įvaizdį filmas bent tiek sugeba kompensuoti visumą. Iš dalies galima teigti, jog visos kovos, ypač finalinė, yra tam tikras hibridas, sukurtas iš dvejų žinomų tokio pat žanro filmų. Tai 2002 metų „Žiedų valdovas. Dvi tvirtovės“ kovos, sujungtos su 2008 metais pasirodžiusiu kitos franšizės filmu „Narnijos kronikos. Princas Kaspianas“, o viską vainikuoja beveik tokiomis pat sąlygomis kurtas „Hobitas. Nelaukta kelionė“. Išties brutalūs, kartais net išgąsdinantys bei šlykštus milžinai leidžia sirgti už juos, nes paties Džeko personažas – tiesiog nesusipratimas.

Visi veikėjai – tiek princesė, tiek generolai, tiek karalius – nors ir pristatomi žaviai, bet kažkodėl viso filmo metu nesjaučiame iš jų sklindanti pasakiška aura. Vienintelis Elmontas sugeba bent kiek prisiartinti prie tikrojo pasakiško veikėjo motyvo, net ir jo kalbėsena primena kokį nors princą. Veikėjų dialogai neblogi, ypač kai jų posakiai yra pateikiami su rimu. Vis dėlto tai bent šiek tiek priartina juostą prie klasikinės pasakos vaizdo. Juokelių taip pat yra, nors kartais jie būna pasakyti ne vietoje ir ne laiku, tačiau kartais sugeba praskaidrinti užsitęsusias scenas.

Siužetinė linija pateikima žvaliai – nenuobodžiai papasakotas veiksmas, kartais net ir intriga atsiranda. Kaip nuotykis, filmas malonus akiai. Žinoma, visos padėkos turi būti skirtos režisieriui, nes kaip pasakos nauja vizija, gavosi pernelyg vaikiškas variantas, kas ir džiugina, nes tokios ir turi būti pasakos. Atsižvelgus į bendrą anksčiau pasirodžiusių tokio pat pobūdžio filmų niūrumą ir gal net realistiškumą, šioje juostoje vis dėlto daugiau pozityvumo.

Techninės pusės ypatumai

Reikia pripažinti, kad nors filmas ir buvo kuriamas tokiomis technologijomis kaip ir žiemą pasirodęs pirmasis „Hobitas“, tačiau anas filmas iš vizualinės pusės atrodė žymiai geriau. Milžinai pernelyg nupiešti, nejaučiamas joks realistiškumas, lyg žiūrėtume kokį kokybišką animacinį filmuką, tačiau dekoracijos ir visų veikėjų kostiumai, sprogimai bei aplinka labai gražiai pateikti.

Operatoriaus darbas puikus – vienintelis techninės pusės puikiai padarytas darbas. Didžiajame ekrane pasirodančios kovos scenos ir finalinės batalijos su milžinais kartais stingdo širdį, na o prie to pridedamas dar ir geras komponentas iš pasakų motyvais apipinto garso takelio. Gerai parinktos kompozicijos – nors kartais jų skambesys užgožia ir paties veiksmo svarbą, jautiesi lyg tai tikras nuotykis.
Trimatė erdvė pateikiama nelabai kokybiškai. Nors filmą ir nukėlė metams dėl 3D patobulinimo, bet daugelyje scenų nejaučiama jokia pažanga. Vos kelios tikrojo efekto akimirkos, kurios taip greitai ir išnyksta. Gaila, nes tokia pasaka turėtų dar daugiau žavesio stebint ją.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktoriai filme labiausiai nuvilia. Pagrindinio personažo atlikėjas, besiskinantis kelią į Holivudo Olimpą - jaunasis Nicholas Houltas, pernelyg dirbtinai save pateikia. Visiškai neištobulintas, neįtikinamas, dirbtinas pasirodymas, kuris lydėdamas žiūrovą visą filmą sugeba net ir nervinti savo buvimu.

Princesės vaidmenį atlikusios Eleonora Tomplinsos irgi negalima pagirti. Visą juostos rodymo laiką ji prilygo savo kolegai, todėl jų ekraninė pora buvo pats blogiausias viso filmo momentas, nors, reikia pripažinti, ją gelbėjo jos nepriekaištingas grožis.

Sunkioji artilerija iš tokių vaidybos meistrų kaip Stanley‘is Tucci ar Ianas McShane‘as bent kiek praskaidrina matomą bendrą vaizdą, tačiau visos pagyros atitenka pačiam charizmatiškiausiam veikėjui, kurį suvaidino nuostabusis Ewanas McGregoras. Škotijos kilmės aktorius perteikė savo vaidinamą personažą nepriekaištingai ir jo dėka mes galėjome pamatyti tikrų tikriausią pasakos veikėją, sukurtą pagal visus standartus. Malonus ausiai dar yra ir legendinio britų aktoriaus Billo Nighy‘o balsas, kurį jis paskolino milžinų generolui. Vis tik apskritai net ir tokių iškilių meistrų bendradarbiavimas nepadėjo pagerinti filmo padėties.

Verdiktas

„Džekas – milžinų nugalėtojas“ – tai šilta, nenusibostanti ir kartu moderni pasaka pagal legendinių anglų pasakų motyvus, tačiau be išskirtinės dvasios ir pasakiškos atmosferos. Filmas su aibe specialiųjų efektų, su blogai pateiktu, į 3D konvertuotu vaizdu bei tiesiog skurdžia daugelio aktorių vaidyba yra tik dar vienas pramogai sukurtas produktas, galintis džiuginti tik akis, bet ne širdis.

Bendras vertinimas: 6/10

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įspėjimas lankytojams: Žemaitijos nacionalinį parką nuniokojo audra, laikinai uždarytas takas

Vakar siautusi audra neaplenkė ir Žemaitijos nacionalinio parko. Kaip jau pranešė visuomenės...

Lietuvos 100-mečio proga – Baltijos jūra perplaukta jėgos aitvarais (2)

Lietuvos 100-ojo gimtadienio proga entuziastingi jėgos aitvarų mėgėjai birželio 20 d. perplaukė...

Vilnietę nustebino neįprastas viešojo transporto grafikas (4)

Belaukiant autobuso Vilniaus stotelėje, DELFI skaitytojos akį patraukė keistai surašytas grafikas.

Kijevo tarptautinėje mokykloje lietuviai pirmokai pastatė Gedimino pilį (2)

Po pasaulį išsibarstę lietuviai įvairiais būdais garsina savo tėvynę. Kijeve, Ukrainos...

Iš „VW Transporter“ pavogė du brangius dviračius – kreipiasi į visuomenę pagalbos (7)

Į DELFI redakciją kreipėsi moteris dėl įvykdytos dviračių vagystės ir tikisi, kad tarp...

Top naujienos

Sandra Vilimaitė. Muša, reiškia – myli (266)

Po praeitos mano apžvalgos „Moteriškumas – blogas įprotis, kurio reikia atsikratyti“ kilo...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (419)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (316)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (446)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Nerašyta lietuvių sandora su valdžia: svarbiausia, kad nebūtų permainų

Nesakykit man, kad po Šv. Jono dienos jau trumpėja, o sausros iškamuota gamta pradeda ruoštis...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (154)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (132)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys (62)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (32)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų (24)

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...