Visgi, tobulėjant technologijoms ir išsiplėtus interneto galimybėms, vis daugiau kino mėgėjų renkasi ne apsilankymą kokybę suteikiančioje kino salėje, bet galimybę atsisiųsti filmus nelegaliai ir nemokamai. Ar Lietuvos kino mėgėjai vis dar renkasi kino teatrų siūlomas paslaugas? O gal situacija ne tik neblogėja, bet ir gerėja?

Kino teatrų netrūksta

Šiuo metu Lietuvoje veikia ir filmus demonstruoja 27 kino teatrai, iš kurių 11 geba filmus rodyti populiarėjančiu 3 D formatu. Daugiausiai kino centrų valdo Suomijoje įkurtas „Forum Cinemas“, kuris mūsų šalyje įsteigęs 6 kino centrus: du Vilniuje ir po vieną Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje, kas sudaro net 38 kino sales.

Vilniuje savo veiklą vykdo ir Lenkijos kino operatorius „Multikino“, Kaune – „Cinamon“. Mažesnių kino centrų yra Visagine, Palangoje, Varėnoje ir kituose miesteliuose.

Išgyvena kino renesansą

Kino teatrų pagyvėjimas itin jaučiamas mažesniuose miestuose, kaip antai Marijampolėje ir Alytuje. 2011 metų rugsėjo 1-ąją dieną Suvalkijos sostinės kino teatras pasitiko savo lankytojus atsinaujinęs – „Spindulio“ kino teatre buvo įdiegta 3 D vaizdo technologija. Ši naujovė iš karto davė savų vaisių – 2011 m. tapo pelningiausiais kino teatro istorijoje bei užėmė 3-ąją vietą pagal lankomumą nuo 2001 m. (seansus aplankė 51625 žiūrovai).

Pažymėtina, jog 2010 m. tapo prasčiausiais metais – seansus stebėjo vos 32908 žiūrovai. Taigi, per metus žiūrovų padaugėjo daugiau nei 56 procentais! Pagerėjusia situacija džiaugiasi ir alytiškiai.

„Dainavos“ kino teatro direktorius Kęstutis Repečka teigė, jog gegužę įdiegus 3D technologiją, vasarą lankomumas patrigubėjo. Abiejų miestų kino teatrų direktoriai sutinka, jog didžiulius pokyčius lemia ir tai, jog dabar šiuose miestuose seansai tvarkaraščiu neatsilieka nuo didmiesčių, kai anksčiau, norint parodyti filmą, reikėdavo laukti 2-3 mėnesius, o juostos pasiekdavo jau padėvėtos, dėl ko kentėdavo kokybė. Kaip sakė Marijampolės kino teatro direktorius Stasys Baublys sustoti neketinama. Artimiausiu metu planuojama pakeisti senas kėdes, dėl kurių sulaukiama bene daugiausiai priekaištų, ir tam tikra dalis kinomanų vyksta į Kauną.

Lankytojai renkasi kokybę

Statistika rodo, jog lankytojų Lietuvos kino teatruose ne tik nemažėja, bet ir didėja, tad kyla tendencija, jog kinas šalyje išgyvena aukso amžių. Lenkijoje įkurtas, Rygoje bei Vilniuje turintis savo kino centrus „Multikino“ šiemet Lietuvoje jau sulaukė 280000 lankytojų, o didžiausias kino tinklas „Forum Cinemas“ jau sulaukė 2 mln. 415 tūkst. lankytojų, ir pasiekė visų 2011 m. lygį.

Kino gurmanus itin vilioja akcijos: „Forum Cinemas“ siūlo „Labas“ kino pirmadienius, „Yomayo“ dieną, o „Multikino“ savo atžvilgiu rengia kino maratonus bei siūlo specialius „MultiBabyKino“ seansus, kuriuose filmai rodomi sumažintu garsu, o jaunosioms mamytėms suteikiamos galimybės pasirūpinti savo mažyliais ir pasinerti į kino pasaulį. Nepaisant didžiulių galimybių, „Multikino“ plėstis Lietuvoje artimiausiu metu nežada, o „Forum Cinemas“ įrengs naujus kino centrus Rygoje ir Suomijoje.

Tiesa, kino gurmanų tarpe atsiranda klausimų, kodėl Lietuvoje nėra IMAX kino centro. Pakalbintas „Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Lietuvoje Dainius Beržinis teigė, jog IMAX įkūrimas būtų nuostolingas. Įrengimas kainuotų mažiausiai 3-4 milijonus eurų, o bilietai į IMAX seansus yra brangūs, tad pritrauktų tik kino fanatikus. IMAX neketinama įkurti ir Rygoje, nors miestas turi milijoninį gyventojų skaičių.

Populiarumo viršūnėje išlieka filmai visai šeimai

Išanalizavus 2012 m. „Forum Cinemas“, bei „Multikino“ filmų statistiką, šiemet visus už nugaros paliko ketvirtoji „Ledynmečio“ dalis. Filmas „Forum Cinemas“ tinkle, per pirmus 3 mėnesius sulaukė beveik 170 tūkst. lankytojų. Antrojoje vietoje su 113 tūkst. liko „Madagaskaras 3“.

Analogiška situacija vyrauja ir „Multikino“. Sąrašo viduryje atsidūrė filmai brandžiai publikai – juodojo humoro komedija „Tedis“, Miegančių drugelių tvirtovė“. Šiuo metu kino teatrai tiesiog „lūžta“ nuo jau 23 „Bondiados“ dalies – „007 Operacija Skyfall“, kuri jau susišlavė virš 400000 litų.

Kaip ir verta tikėtis, lietuviai lieka ištikimi saviems kūrėjams. Pernai rekordus gerinęs „Tadas Blinda. Pradžia“, šiemet užleido pozicijas dokumentinei juostai „Kita svajonių komanda“, kurioje pasakojama apie legendinę 1992 metų Lietuvos krepšinio rinktinę.

Piratavimas – opi problema

Deja, net ir siūlomos akcijos neapsaugo nuo milžiniškų piratavimo mastų. Ši problema - galvos skausmas, kurį sunaikinti yra neįmanoma. Galimybė siųstis filmus nemokamai tampa patrauklesniu variantu nei mokėti pinigus. Kaip teigė vienos svetainės atstovas, priežastys, kodėl pasirenkama filmus stebėti ne salėje, o kompiuterio ekrane, yra didžiulis tempas šiuolaikiniame gyvenime. Po darbų nebelieka laiko eiti į kiną, tad patogiau norimą filmą stebėti namuose, norimu metu. Be to, ne kiekvienas miestas turi modernius kino centrus, ką jau kalbėti apie smulkias gyvenvietes.

Su problema sutiko ir  profesionalus kino kritikas, vilnietis Dario Voitukevez. Pastarasis pabrėžė, jog kartais piratavimas neišvengiamas: „Piratavimas nėra gerai, tačiau ne visi filmai atkeliauja į Lietuvą, tad tenka siųstis nelegaliai“. Dario taip pat sako, jog šalyje gan prastai išsivysčiusi kino kultūra: „Žmonės filmų metų valgo, geria, o tai daro įtaką filmo peržiūrai“.

Šiemet jau stebėjęs 126 atskirus filmus, o „Tamsos riterio sugrįžimą“ didžiajame ekrane stebėjęs net 21 kartą, vilnietis džiaugiasi atsigaunančia kino kultūra, tačiau peikia vietinius kūrėjus: „Lietuvos kino kūrėjai nekuria, teigdami, jog neturi pinigų. Tokie teiginiai - absurdiški. 2007 metais JAV už 15000 dolerių sukurtas „Paranormalus aktyvumas“ uždirbo beveik 200 milijonų dolerių, įrodant, jog svarbiausia idėja. Be abejo, ne visi filmai prasti. Verta paminėti Tado Blindos naująją dalį, ar „Kita svajonių komanda“. Tai juostos, reprezentuojančios šalį visame pasaulyje. Tikiuosi, jog tokie filmai privers pabusti kūrėjus iš miego ir paskatins žmones, vakarus praleisti ne prie TV ekrano, bet kino salėje“, – pabaigoje reziumavo pašnekovas.