Ne pirmus metus tos vietos ieškau, bet situacija vis ta pati. Net jeigu internetu užsiregistruoju pačią pirmą registracijos dieną – pasirašyti sutartį ir gauti vietą esu kviečiama paskutinę sutarčių pasirašymo dieną. Neprekiauju tautiniu ar kulinariniu paveldu, nesu tautodailininkė, nesu ir dailės akademijos studentė, neturiu rekomendacijų ar sertifikatų, kurie suteiktų man kokių nors privilegijų. Tačiau savo gaminius gaminu pati! Ir gaminu juos rankomis, ne staklėmis.
Tai vienetiniai rankų darbo gaminiai iš labai lietuviškos žaliavos – lino. Ar aš tikrai neverta dalyvauti Kaziuko mugėje ir pristatyti juos? Verta, žinoma, kad verta. Tačiau tą vieno metro vietelę mugės organizatorius UAB „Vikšris“ man siūlo tik prie cerkvės Maironio gatvėje arba pačioje Gedimino prospekto pabaigoje prie Seimo rūmų. Na, prisipažinkite sąžiningai, kuris iš Jūsų ten užsuka? Iš savo ir kitų mugės dalyvių patirties žinau, kad retas kuris eina į atokiausius mugės kampelius.
Tikrai neprašau vietos Katedros aikštėje, tačiau prie Seimo ir pati, būdama tik mugės viešnia, nebenueičiau. Kas gi prekiauja geriausiose mugės vietose? Žinoma, tai turėtų būti tautodailininkai, menininkai, liaudies meistrai, tačiau nėra taip paprasta surasti juos tarp įvairiausių dešrų, sūrių, žuvies, alaus, cukrinių saldainių, šakočių, šimtalapių, kinietiškų niekučių ir daugybės daugybės prekiautojų masinės gamybos prekėmis.
Kiek kainuoja vieta prekybai Gedimino prospekte ar Katedros aikštėje? Ji turėtų kainuoti būtent tiek, kiek parašyta internetinėje organizatorių svetainėje. Tačiau kodėl, pačią pirmą dieną atėjus pasirašyti sutarties, vietos šiose miesto atkarpose jau nebeįmanoma gauti? Kaip jos gali būti taip greit išdalintos? Ir kas nusprendžia, kad vieni prekeiviai, neturintys jokių privilegijų kaip ir aš, kviečiami rinktis vietos savaite anksčiau, o kiti – savaite vėliau, kai rinktis jau nebėra iš ko? Nerandu teisybės.
Turiu tikrai nemenką problemą – esu teisybės ieškotoja. Kad ir kur patekčiau, man visur jos reikia. Taip jau atsitiko, kad nugirdau Dailės akademijos absolventei išdėstytą mugės organizatorių paskaitą: „Gerą vietą gausi, kai užsitarnausi. O kol kas esi niekas ir džiaukis, kad apskritai gali čia prekiauti“.
Įdomu, kaip užsitarnauja geras vietas alaus gamintojai? (...) Čia berašant man iškilo klausimas, kas apskritai yra ta Kaziuko mugė, kuri šturmuoja Vilnių kiekvienais metais, sustabdo eismą ir pritraukia minias žmonių? „Vikipedijoje“ rašo, jog tai folkloro mugė, kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius. Dabartinėse Kaziuko mugėse žymiai lengviau surasti staklių „rankomis“ pagamintų masinių gaminių bei „menininkų, kepančių žuvį ir šašlykus“. Gal tik to jau ir tebereikia šiuolaikiniams žmonėms? O gal to reikia mugės organizatoriams?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į Kaziuko mugę organizuojantį UAB „Vikšris“. Administratorė Rūta Leonavičienė paaiškino, kad diena, kurią užsiregistruoji dalyvauti Kaziuko mugėje per registracijos laikotarpį, nėra svarbi.
„Mes esam įsipareigoję pirmiausiai priimti tautinio paveldo atstovus, liaudies meistrus, tuomet – įvairias draugijas, rankdarbiais užsiimančius neįgaliuosius, visos Lietuvos tautodailininkus. Viskas vyksta ne pagal registraciją, o pagal prioritetus, – paaiškino ji. – Dėl šių priežasčių pardavėja ir atsiduria pakraščiuose, nes kitur yra nusipelniusių liaudies meistrų ir amatininkų vietos.“
R. Leonavičienė paaiškino, kad dėl šios priežasties centrinės vietos Kaziuko mugėje atitenka ir aludariams, mėsos gamintojams – jie sertifikuoti gaminti tautinį paveldą. „Studentus priimame į Maironio gatvės pradžią prie Dailės akademijos, jiems yra kompensuojama vieta, imamas tik savivaldybės mokestis. Dėl šių priežasčių, tiems, kurie yra ne sertifikuoti savo gaminiais, dažniausiai tenka ne prestižinės vietos“, – sakė R. Leonavičienė.
Pašnekovės teigimu, yra tam tikri Kaziuko mugės rėmėjai, kurie gauna atkarpoje vietą, kurioje gali linksminti lankytojus savo programa: „O šiaip paprastam amatininkui mes siūlom netgi mugės metu išsipirkti leidimą, nes lieka mažų kampukų, arba darom močiučių inkubatorių, kur visos močiutės sueina ir daro mažus darbelius (...)“
Ji patikino, kad mugė tęsiasi net 14 km, tad vietos randama visiems norintiems.