aA
Per visą civilizacijos istoriją, miestų dydis, forma ir planinė struktūra buvo sąlygojama žmogaus noro apsaugoti save ir savo nuosavybę įvairiais įtvirtinimais. Nesvarbu, kalbėtumėme apie ne vieną šimtą metų stovinčias mūrines pilis, bauginančius kalėjimus, ar apgriuvusias senosios Kauno tvirtovės fortų sienas. Ar istorija pasmerkta sunykti? O gal ir neverta gerbti tiek skausmo atnešusių žmonių paminklų, niokojančių šiuolaikiškai urbanizuotą kraštą?
Kauno fortai: palikti negalima nugriauti

Tikslas – apsiginti iš vakarų

Kauno tvirtovės ištakos siekia 1873 metus, kuomet caro Aleksandro II sprendimu buvo nutarta stiprinant vakarinę Rusijos sieną, Kauną paversti strateginės reikšmės I klasės tvirtove. Miestas šiam tikslui puikiai tiko, juk nuo senų senovės Kauną ir jo apylinkes supo piliakalnių grandinės su medinėmis, vėliau ir mūrinėmis pilimis, kitais fortifikaciniais įtvirtinimas, o čia pat tekančios Nemuno bei Neries upės, atsižvelgiant į tuometinį karinės technikos lygį, sudarė patogią gamtinę gynybinę liniją.

Potvarkis statyti Kauno tvirtovę buvo pasirašytas 1879 metų liepos 7 dieną, ir jau po trejų metų prasidėjo statybos. Pagal patvirtintą projektą, miestas buvo apjuostas įvairių gynybinių įtvirtinimų, 7 fortų (maždaug 2 – 2,5 km atstumu) ir 9 baterijų žiedu. Pinigų negailėta – vienam fortui imperija išleisdavo apie 500 tūkstančių aukso rublių (tuo metu 1 Rusijos aukso rublis buvo vertas pusės JAV dolerio – aut. past.).Statybose dieną ir naktį trimis pamainomis plušo 4 tūkstančiai darbininkų.

Tik 1891 metais, Kauno tvirtovės komendanto pranešimu, inžineriniu gynybiniu požiūriu visi fortai ir artilerijos baterijos buvo baigti. Tačiau didelė tvirtovė negalėjo išsiversti be administracinių pastatų. Netrukus iškilo ištisas jų kompleksas, pastatyti Kauno tvirtovės komendanto rūmai (dab. – Karinių oro pajėgų štabas), Kauno Įgulos soboras (dab. – šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia Laisvės alėjoje).

Nors XIX a. pabaigoje pagal modernius projektus Kaunas turėjo tapti viena naujausių ir didžiausių pirmos klasės Carinės Rusijos tvirtovių, čia lankęsis Rusijos gynybos ministras V. Suchomlinovas pyko: „Tvirtovė labai silpna“. Kadangi seni, iš plytų statyti fortai negalėjo atlaikyti naujoviškų sviedinių smūgių, buvo patvirtintas naujas grandiozinis apsaugos planas – statyti dar vieną fortifikacinių įtvirtinimų žiedą. Nepaisant didelių pastangų, naujas įtvirtinimų žiedas, išskyrus IX fortą, taip ir liko neužbaigtas, nes tolumoje jau aidėjo vokiečių šūviai.

Kauno fortai: palikti negalima nugriauti

Savo funkcijos neatliko

„Nuo Kauno apygardos, pradėjus palei geležinkelį, Suvalkų gubernijoje kiek akys siekia, retai kur belikusi sena troba, tenka matyti: visur apsvilę ūkininkų sodybų medžiai styri ir kai kur kaminai riogso“, - šitaip Pirmojo pasaulinio karo mūšių Lietuvoje pasekmes kadaise aprašė Jonas Basanavičius.

1914 – ųjų rugpjūtį prasidėjusios dviejų imperijų – Vokietijos ir Rusijos – grumtynės visą tuometinę Lietuvos teritoriją daugiau nei metams pavertė fronto vieta. Šturmuoti Kauno tvirtovę vokiečiai pradėjo rugpjūčio 7 – ąją. Artilerijos ugnis buvo kaip uraganas – per parą į fortus buvo leidžiama apie 20 tūkstančių sviedinių.

Išsekę, apduję nuo nesibaigiančio artilerijos griaudėjimo, rusų kareiviai kėlėsi į dešinįjį Nemuno krantą. Jiems neberūpėjo karininkų raginimai grįžti ginti fortų. Taip daugiau nei trečdalį amžiaus statyta Kauno tvirtovė, nepaisant visų į ją sudėtų vilčių ir milžiniškų išlaidų, savo funkcijos imperijos gynyboje neįvykdė ir buvo užimta vos per 11 dienų.

Buvo naudojami visuomeniniams tikslams

Po Pirmojo pasaulinio karo, netekę strateginės reikšmės, fortai ir kiti Kauno tvirtovės fortifikaciniai pastatai ilgą laiką stovėjo tušti, vėliau tarnavo atsikuriančiai Lietuvos Respublikos kariuomenei, buvo naudojami įvairiems visuomeniniams tikslams: įrengti butai varguomenei, įsteigtos dirbtuvės, įkurtas valstybinis archyvas. Antrojo pasaulinio karo metais dalis fortų tapo kalėjimais ir mirties stovyklomis. Sovietmečiu daugelyje fortų buvo įsteigtos karinės bazės, kareivinės.

Kauno fortai: palikti negalima nugriauti

Nereikalingi

Šiuo metu nežymiai vykdomi naujesnių Kauno savivaldybei priklausančių fortifikacijos statinių tvarkymo darbai, vos pastebima rekonstrukcija, veikia muziejumi paverstas IX fortas, o ketvirtadienį lankytojams duris atvėrė VII fortas. "Vykdant šį kultūriniam miesto veidui svarbų projektą siekiame įrodyti, kad Kauno tvirtovė ir jos statiniai – tai ne niekam nereikalingi griuvėsiai, neprižiūrimos ar net pavojingos vietos.

Kauno tvirtovė, ją restauravus ir pritaikius visuomenės bei turistų poreikiams, galėtų būti tikra miesto pažiba ir didžiuliu turistų iš Lietuvos ir užsienio traukos centru", - teigiama Karo paveldo centro, atsakingo už Kauno tvirtovę, jai priklausančius statinius ir žemes, išplatintame pranešime. Žinoma, būtų, jei būtų, tačiau dabar atvykęs turistas nepamatytų nieko, išskyrus apleistus, vienišus ir niekam nereikalingus pastatus.

Kai kurių fortų pašonėje netoli gyvenantys žmonės sumanė įsirengti daržus, sodus, šiltnamius. Daugelyje veši ne vienų metų žolė, aukšti medžiai, o neretai, ypač pavasarį ir vasarą, į dangų kyla tiršti pavojingai deginamos žolės dūmai. Išlikusiuose įtvirtinimuose glaudžiasi benamiai, narkomanai, alkoholikai, naktimis vyksta orgijos. „Tikrai ne svajonė“, - tik tiek suspėtumėte pagalvoję, neįgarmėję į viena iš kelių dešimčių sunkiai pastebimų gilių ventiliacijos šulinių...

Fortuose ir kituose Kauno tvirtovei priklausiusiuose įtvirtinimuose pilna dar nuo Pirmojo karo laikų užsilikusių nesprogusių minų, artilerijos sviedinių, nesuveikusių bombų, kurios lig šiolei kelia išties didelį pavojų žmonių sveikatai ir net gyvybei.„Išminuotojų brėžiniuose Kaunas pažymėtas raudonomis spalvomis, nes daug sprogmenų yra likę ne tik po Pirmojo pasaulinio karo, bet ir dėl to, kad vėliau fortų šuliniai buvo naudojami nereikalingiems sprogmenims išmesti. Prieš keletą metų IV forte buvo vykdomi išminavimo darbai, bet baigėsi pinigai ir viskas nutrūko“ – sakė asociacijos „Kauno tvirtovė“ valdybos pirmininkas Valdas Rakutis.

Neseniai įvykęs skaudus incidentas, kuomet trečiaklasei mergaitei paspyrus ant smėlio krūvos numestą ryšulį, nugriaudėjo sprogimas ir sunkiai sužalojo vaikui koją, tik dar labiau atvėrė dar neužgijusias fortifikacijos pasekmių žaizdas.

Kauno fortai: palikti negalima nugriauti

Palikti negalima nugriauti

Kur tarp šių trijų žodžių turėtų būti sudėti kableliai? Visi skirtingos nuomonės. Laisvės alėjoje sutiktai praeivei Indrei fortai, kaip ir kiekvienam kauniečiui, yra neišdildoma istorijos žymė: „Nugriauti? Jokiu būdu! Kaunas turi unikalų objektą, tiksliau, visą jų rinkinį. Aišku, pinigų nėra, atsakingų irgi, tačiau man pačiai labiausiai patiktų, jei šie statiniai būtų paversti visai visuomenei prieinama dalimi: muziejais (juk kiekvienas yra skirtingas, kiekvienas turi savo gyvenimą, tiksliau, turėjo), parkais, galų galiausiai kareivinėmis. Vis įneštų pelno į tuščią savivaldybės iždą“.

Jonas skatino visą Kauno tvirtovę privatizuoti: „Na, aš vienos nuomonės – privatizuoti. Užtenka čia laukti, juolab, jokios naudos iš jų. Devintas [fortas]? Muziejus. Gerai. Bet daugiau ir nereikia“. Kaune studijuojančiai vilnietei Agnei fortai ir visi kiti tvirtovės kompeksai atrodo visiškai nereikalingi: „Pakampiuose stovi. Kam laikyti? Plytos – istorinės, brangiai kainuotų, vietos – prestižinės. Čia juk miestas, ne muziejus po atviru dangum“.

Ir vis dėlto, yra pilna pavyzdžių, kaip svetur valdžia sugeba įžvelgti naudos iš senų plytų kratinių ir jais sąžiningai pasirūpinti. Artimiausias – jau Lenkijoje, Torunėje. Čia esti garsioji Forto IV Torunė įtvirtinimų sistema, turinti neįtikėtinai daug sutapimų su Kauno tvirtove. Forto IV Torunė įtvirtinimų sistema, pastatyta 1878 – 1884 m.m., tarnavo kaip artilerijos fortas. Penkiakampio forto konstrukciją puošia nežymūs tuometiniai architektūros elementai. Dabar tai – vienas didžiausių ir geriausiai išsilaikiusių įtvirtinimų Lenkijoje. Sistema taip pat viena didžiausių turistų traukos centrų Lenkijoje, per dieną sulaukianti ne vieno šimto lankytojų. Čia įsikūrę restoranai, kavinės.

Skaudu su nežymaus pavydo gaidele žvelgti į kaimynus, tačiau dar skaudžiau žinoti, jog visa tai galėtume turėti ir mes patys.

Žinoma, vėl istorija pakrypsta banalia „kas būtų, jeigu būtų“ bei kaltų ir nekaltų paieška. Vienas geriausiai išlikusių Pirmojo pasaulinio karo paminklų visoje Lietuvoje dabar stovi nereikalingas ir apleistas. Ir stovės. Galbūt ateityje bus nugriautas, o gal sutvarkytas ir pritaikytas visuomenės poreikiams, kas po truputį stengiamasi daryti. Aišku tik viena – šis objektas visiems kelia daug diskusijų ir tik kada bus nagrinėjama jo tema, niekuomet nebus pasiekta vieningos visų mūsų nuomonės. O verta pasistengti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Klaipėdiečio sužvejota nepaprasto dydžio lašiša – vienintelė tokia šį sezoną (56)

Mano gyvenimo žuvis – ši frazė tinka ne tik perkeltine prasme. Ypač kai kalbame apie tokią...

Jonavietis pagalbos sulaukė iš Kėdainių medikų: rodės, mano dienos suskaičiuotos (18)

Gerbiami Kėdainių ligoninės COVID-19 skyriaus medikai, į Jūsų globą patekau likus bemaž porai...

Iš garsios parduotuvės užsisakiusi prekę mergina liko ir be prekės, ir be pinigų: tokių klientų – ne vienas (152)

Garsiai nuskambėjęs parduotuvės atidarymas, daugybė žinomų prekės ženklų, o tada – klientų...

Dėl kaimynų šuns kreipėsi net į specialistus: jei negalite taip prižiūrėti gyvūno, geriau neauginkite (93)

Ar kaimynus erzinantis šuns elgesys yra kaimynų, ar šuns šeimininko problema? O gal jis rodo, kad...

Dar niekur nerodytos 1991 m. sausio nuotraukos – gal atpažinsite galerijoje ir save (128)

Po televizijos bokšto užgrobimo 1991 m. sausio 13-osios naktį, tūkstančiai žmonių nuo pat ryto...

Top naujienos

Virusologė: sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kuriuos turime išlaukti (55)

Kembridžo universiteto virusologijos ir bioinformatikos doktorantė Ingrida Olendraitė teigia, kad...

Prekių gabenimas jūra brangsta kartais: neabejojama, kad tai didins kainas Lietuvoje prekybininkai ieško išeičių (24)

Prekių gabenimas jūrų konteineriais iš Kinijos tuština Lietuvos verslų kišenes. Vien pandemijos...

Ant vakcinų nuo COVID-19 gamintojų liejasi pyktis: grasina imtis teisinių veiksmų (21)

Europos Sąjunga (ES) kviečiasi pokalbiui vakcinų gamintojas „AstraZeneca“ ir...

Uždaryti britų verslai – ties bankroto riba: po rekomendacijų neatsiverti iki gegužės nuotaikos vis liūdnesnės (5)

Trečiasis didelio masto karantinas Jungtinėje Karalystėje, įvestas siekiant suvaldyti...

Holokaustą išgyvenusi kaunietė ryžosi pasidalinti prisiminimais: mama priėmė lemtingą sprendimą (15)

Holokaustas įvyko prieš 80 metų, tačiau ir šiandien pasigirsta raginimų nelikti abejingiems....

Jasikevičius grąžino skolą buvusiam treneriui, bet pergalę apkartino Pangoso tritaškis Gudaitis su Daviesu keitėsi dėjimais (4)

Eurolygos lyderė „Barcelona“ (16/6) pasiekė revanšą prieš Sankt Peterburgo „Zenit“...

Natalija Bunkė – apie sužadėtinio Edgaro tvarkomus šeimos finansus, jau išpildytą naujųjų metų norą ir didžiausią įžeidimą (28)

Natalija Bunkė – viena tų atlikėjų ir moterų, kurią žino bene kiekvienas. Tiesa, šiandien...

Arūnas Spraunius | D+

Globali suirutė pasidarbavo ir žodyne: 2020-ieji pasiūlė per daug „Metų žodžių“ – vietoj to „vienintelio“

Metų sandūroje ne tik lingvistai tradiciškai rinko pagrindinį 2020-uosius apibūdinti turintį...

Eismo sąlygas sunkina snygis ir pūga, dalis rajoninių kelių – nepravažiuojami (2)

Eismo sąlygos trečiadienio rytą visoje šalyje išlieka sudėtingos dėl visą naktį gausiai...

Serialo „Moterys meluoja geriau“ žvaigždės: kaip dviese išgyventi už 800 eurų? (1)

Jauniems aktoriams dabar išpopuliarėti itin sunku, todėl televizijos serialo „Moterys meluoja...