aA
Lietuvos miestuose prekybininkai jau spėjo paskelbti Kalėdų laikotarpio pradžią. Didieji Lietuvos miestai taip pat įžiebė savo žaliaskares ir gyventojų širdys pripildytos džiaugsmo, užuojautos ir panašių dalykų, kurie paprastai atitinka šio laikotarpio nuotaikas. Visgi, toji ramybė sąlyginė, o pasitaikius tinkamai progai viskas prasiveržia su kaupu.
Kauno (kairėje) ir Vilniaus eglės
© DELFI montažas

Niekam nepaslaptins, jog vilniečiai su kauniečiais vieni apie kitus turi iš anksto suformuotą nuomonę, kuri stereotipų pagalba jau giliai įsiskverbusi šių miestų gyventojų sąmonėje ir tinkamai progai pasitaikius, kaip pavyzdžiui Kalėdinės eglutės konkursas, abipusiai jausmai turi galimybę „prasiveržti“ su kaupu. Apžvelgus kelių pastarųjų metų komentarus kila įspūdis, jog diskusijų turinys vienaip ar kitaip dažniausiai susijęs su antruoju Lietuvos miestu, Kaunu, ir Rotušės aikštėje stovinčia pagrindine šio miesto eglute. Ar dar kas pamena, kuo buvo tokios ypatingos Kauno Rotušėje pastatytos eglutės, kad joms teko tiek pagyrų, tiek ir kritikos pliūsniai.

2011 m. Kauno eglė vadinta kaktusu, bambaline egle, „Sprite“ reklama, taros supirktuve, buteliu ir pan. Kalėdinė Kauno eglutė buvo tiesiogiai sutapatinta su pačiu Kauno miestu ir jo gyventojais: „koks miestas, tokia ir eglė ... iš šiukšlių“.

Vilniečiai, tyčiodamiesi iš 2011 m. Kauno eglės kitais metais siūlydami sukurti „iš raudonų treningų ir sunešiotų kedų“, perdirbto tualetinio popieriaus ar net panaudotų prezervatyvų. Nelabai aišku kuo, bet užkliuvo ir 2012 m. Kauno miesto eglė, tai per daug perkrauta, tai per mažai, bet kažkas jai vis vien buvo negerai.

Greta neigiamų Kauno eglutės vertinimų, pasipylė nemažai įžeidimų, kurie buvo nukreipti ne tik į Kauno ir Vilniaus eglutę, bet ir pačius miestų gyventojus. Aiškinantis tarpusavio santykius dažniausiai būdavo apsižodžiuojama be argumentų, retesniais atvejais į šią dvikovą įsitraukdavo ar būdavo įtraukiami kitų miestų gyventojai. Kaunas vadintas Kowno, tuščiavidurių miestu, o jo gyventojai kawenski, nepilnaverčiai, paaugliai, kompleksuoti, runkeliai, lopai, loxai, bomžai, kas, savaime suprantama, išprovokuodavo kauniečių nepasitenkinimą. „Kaunas geriausiai, lyg bomzai, pasistatė eglute ir papuošė atliekomis. Ar galima iš savęs juoktis?“. Nuogąstauta ir dėl to, „kad tokiu Kalėdinės eglės supratimu gali užsikrėsti ir kiti miestai ir miesteliai, tada galės daryti ne gražiausios kalėdines egles rinkimus, o kas gražiau sukomponuos atliekas ar dar kokias šiukšles eglės forma“.

Komentatorių tarpe atsirado sporto aistruolių, kurie rado puikią progą priminti, kad krepšinį moka žaisti tik „Lietuvos ryto“ komanda. Nepaliekamas nuošalyje, rodos, vis dar labai gajus stereotipas, jog Kaunas – marozų sostinė, čia pat „prilipdyta“ ir bambalių sostinės etiketė. Šaipomasi sakant, jog „patvarkę daug bambalių, eglę pasistatė „iš alaus butelių“, o greta jos patupdė „Kalėdų senelį su treningais“. Kauno gyventojai – laikomi itin vieningais, nusileisti nesiruošė.

Vilniaus eglės vadintos: Kalėdų kūgiais, piramidėmis, sovietinėmis, nušiurusiomis, nuobodžiomis, kurias galima pamatyti kiekvienoje parduotuvėje, betoniniais stulpais su girliandomis, medžiu. Akcentuota, jog joms trūksta ryškesnių spalvų, originalumo, nes pradeda kartotis.

Vilniečiams buvo „užminta“ ant senų nuoskaudų. Pavyzdžiui, primenant itin prieštaringų vertinimų susilaukusią ant Neries kranto pastatytą skulptūrą „Vamzdį“, skirtą Vilniaus – Europos kultūros sostinės pažymėjimui.

Daugiausiai šaipytasi iš sostinės daugiakultūrinės sudėties, kuri sudaro opoziciją su lietuviškiausiam, tiek pačių kauniečių, tiek ir vilniečių, laikomam Kaunui. Skirtumas tas, jog vilniečiai tai vertina kaip neigiamą, o kauniečiai kaip teigiamą savo miesto gyventojų bruožą. Kauniečius bene labiausiai piktino Kauno siejimas su treningais.

Jiems buvo atkertama, „jei visi būtų treninguoti, tai Vilniečiai nevogtų shalies, tiksliau kokie ten Vilniečiai – lenkai, rusai ir čigonai“. Vilniečiai buvo menkinami dėl didesnės lenkų sudėties komentaruose paryškinant lenkų alfabeto skirtumus, kaip pavyzdžiui „w“, wilenska kaimietė, Wilno. Komentaro autoriaus, prisistatantis kauniečiu, rašė didžiosiomis raidėmis, ką galima suprasti kaip šūksnį, jog „visi vilniečiai yra lenkai ir portugalai. Lietuva lietuviams!!!“.

Retesniais atvejais šių miestų gyventojai atrasdavo šiek tiek objektyvumo balsuojant už gražiausią Lietuvos miestų Kalėdų puošmeną. Galbūt mums reikėtų daugiau tolerancijos vieni kitų atžvilgiu? O galbūt toks yra mūsų auklėjimas ar prigimtis? (...)

„Šiuolaikinės miesto kultūros tyrimai”

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Z KARTA: Lietuvoje startuoja Nacionalinė karjeros savaitė (1)

Pirmadienį, laidoje „Z KARTA” viešės Nacionalinės karjeros savaitės ir iniciatyvos...

Aktyvus jaunimas Klaipėdoje: kokios čia galimybės? (1)

Karjeros galimybės Klaipėdoje – taip skamba Lapkričio 14 dieną vykęs renginys, kurį...

Atviras laiškas: Lietuva be mokytojų – jauni žmonės be ateities (48)

Leisk aš tau papasakosiu, kodėl tu niekada taip nieko ir nepasieksi.

Plungės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Gondiga“ minės 30-ies metų kūrybinės veiklos sukaktį

Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „ Gondinga “ yra vienas iš žinomiausių ir...

Gautas raštas įskaudino ilgametį ugniagesį: ar taip norima pasityčioti? (35)

Į DELFI redakciją kreipėsi nusivylęs ugniagesys , kuris jau ilgus metus dirba tokį darbą. Jį...

Top naujienos

Skvernelio reitingo paslaptis: surastas priešas ir galandami nauji ginklai

Spalis Lietuvos Vyriausybei buvo tikrai karštas, bet ne dėl to, kad šiemet mūsų šalyje...

(Ne)Grįžtu. Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos (250)

Nuosavas namas, atostogos egzotiškuose kraštuose, daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas savas...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (93)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Turkijos žiniasklaidoje – šiurpus paskutinių nužudyto žurnalisto gyvenimo akimirkų aprašymas (9)

Turkijos naujienų portalas publikuoja citatas ir viešina tapatybes asmenų, kurių balsai skamba...

Kremliaus kritikas apie Interpolo farsą: jau surengė spaudos konferenciją ir aiškina, kaip mane persekios bet kur pasaulyje (25)

Rusijos prokurorams pirmadienį paskelbus naujų baudžiamųjų kaltinimų JAV gimusiam Kremliaus...

Ištrauka iš neskelbto interviu su Nekrošiumi: kas yra laimė? (1)

INIT TV praėjusią savaitę nufilmavo interviu su Eimuntu Nekrošiumi. Kol medžiaga rengiama...

Naujausias tyrimas: kada organizmas sudegina daugiausiai kalorijų net nieko nedarant (10)

Organizmo vidinis laikrodis diktuoja biologinį paros ritmą. Jis „pasako“ organizmui, kada šis...

Gintarės Gurevičiūtės grožio paslaptys: iki 30-ies nenaudojo veido kremo, o plaukų kondicionieriaus nereikia iki šiol (2)

Televizijos laidų vedėja ir prodiuserė Gintarė Gurevičiūtė vadinama viena gražiausių Lietuvos...

Opozicija surinko parašus po interpeliacija švietimo ministrei Petrauskienei (244)

Opoziciniai konservatoriai antradienį pranešė surinkę reikalingus parlamentarų parašus po...

Gerai įsidėmėkite šias vietas: čia įžengus gali tekti susimokėti baudą (1)

Prieš keletą mėnesių kilus visuomenininkų ir gamtosaugininkų pasipriešinimui dėl kertamų bei...