Naujoji Džionės šeimininkė pasakojo, kad iš pradžių katė labai stresavo, matyt, ilgėjosi senųjų namų. Kelias dienas ji liūdnai tupėjo vienoje vietoje, slėpdavosi kam nors įėjus į kambarį. Bet visgi kantrybė ir švelnumas nugalėjo – greitai Džionė apsiprato ir pamilo savo naujuosius namiškius.
„Kas vakarą, kai grįžtu iš darbo ir prisėdu žiūrėti televizoriaus, Džionė padeda letenėlę man ant peties ir laukia, kol paglostysiu. Kai paglostau, ji mane prausia – laižo delną arba pirštus. Ji labai protinga, atsargi, meili. Labai ją pamilome“, – pasakojo dabartinė Džionės šeimininkė.
Ankstesnė katės šeimininkė prisipažįsta, kad ilgisi savo augintinės. Ir dukrelė vis nori eiti ieškoti Džionės ir parsinešti ją namo. „Be galo džiaugiuosi, kad atsirado tokie nuostabūs žmonės, kurie mums pagelbėjo tokioje sunkioje situacijoje ir mūsų Džionei suteikė gražų gyvenimą ir daug meilės,“ - sakė ji.
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė sako, kad ši istorija – puikus pavyzdys, kad namus galima rasti net ir vyresnio amžiaus gyvūnui, reikia tik šiek tiek pasistengti. Dalis žmonių, dėl vienokių ar kitokių priežasčių nebegalintys laikyti gyvūno, kaip pirmą priemonę mato prieglaudą ar net migdymą. O tai turėtų būti paskutinis žingsnis, išbandžius visus kitus: skelbimų dėliojimą, straipsnius, socialinius tinklus ir kt.
„Gyvenime visokių bėdų nutinka, todėl labai gerbiame žmones, kurie savo problemas ne tik kitiems stengiasi užkrauti, bet ir patys įdeda daug jėgų rūpindamiesi gyvūno gerove, – sakė „Lesės“ vadovė. – Ir mes suinteresuoti, kad kuo mažiau gyvūnų patektų į prieglaudą, kad kuo daugiau į naujuosius namus keliautų tiesiai iš senųjų, taip patirdami kuo mažiau streso. Tad stengiamės pagelbėti, kuo galime. Viena iš mūsų sukurtų priemonių – portalas gyvunugloba.lt, kur skelbiama ne tik apie „Lesės“, bet ir kitų gyvūnų globos organizacijų bei atskirų žmonių globojamus ir namų ieškančius gyvūnus.“
