ai kurie iš jų reagavo itin skaudžiai ir neslėpė nuogąstavimo, kad jų tėvynėje pamažu atgimsta praeities represijų ir draudimų monstras. Juk ne be reikalo net sovietmečiu žiniasklaida buvo vadinama ketvirtąja valdžia. Tai reiškia, kad ši institucija turėjo, turi ir privalo turėti tam tikros galios ir įtakos žmonių gyvenime. Ir iki šiol ja vis dar pasitiki, ko gero, dauguma gyventojų.

Šioje nemalonioje istorijoje BNS tarnybos žurnalistai tiesiog dirbo savo darbą, už kurį buvo nepelnytai persekiojami. Ką tai reiškia, jau buvo analizuojama daugelyje Lietuvos žiniasklaidos priemonių. Laimei, mūsų tėvynės valdžia šio akibrokšto nepraleido pro pirštus. Tai, be abejo, džiugina demokratiškai nusiteikusią tautiečių bendruomenę. Vėl rusena viltis, kad Lietuva netaps antrąja Baltarusija ar kokia nors kita trečiojo pasaulio šalimi. Nors jau dabar vienos bent jau šiuo metu nelabai mums draugiškos šalies specialiosios tarnybos ploja katučių dėl savo pasiektų rezultatų. Ploja todėl, kad jau kaip reikiant įsivažiavo tų tarnybų įsuktas vežimas.

Mes jau buvome išgirsti Europoje ir pasaulyje. Mus jau linksniuoja, stebisi ir toliau stebi situaciją. Mažytė Europos Sąjungos valstybė, vos apšilusi kojas Europos bendrijos šeimoje, deklaruojanti žmogiškąsias vertybes ir žodžio laisvę... Ir pirmą kartą pradėjusi pirmininkauti ES tarybai. Štai jums dabar toks akibrokštas...

Todėl šį kartą per daug nereikšdamas savo minčių, apie susiklosčiusią situaciją tėvynėje noriu DELFI skaitytojams pateikti kai kurių mūsų tautiečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, nuomonę.

Rimantas, sandėlio darbuotojas, Leičesteris: „Nors esu pakankamai jaunas, ir nežinau, kaip atrodė gyvenimas buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet žinau, kad tikros žodžio laisvės, kurią deklaruoja dabartinė Lietuva, nebuvo. Todėl man įdomu kas šiandien vyksta Lietuvoje. Keista girdėti, kad mano tėvynėje dedasi tokie netoleruotini dalykai. Maniau, kad tai buvo tik sovietmečiu“. 

Marina, renginių organizatorė, Birmingamas (moteris savo nuotraukos viešinti nenorėjo): „Žinoma, kad nėra malonu kai kas nors lenda į privačią erdvę. Nesvarbu, ar tai būtų namai, ar darbo vieta. Manau, kad turėtų egzistuoti elementari etika. Kaip egzistuoja gydytojo etika, turbūt ir žurnalistai turi tam tikras etikos taisykles, kurių nevalia jiems pažeidinėti. Ar yra toks dalykas STT, aš nežinau, bet manau, kad kaip bebūtų, STT turi kažkokiu būdu rūpintis valstybės saugumu. Klausimas turbūt būtų, kiek etiškai tai gali būti atlikta“. 

Vaidas, sandėlio darbuotojas, Leičesteris: „Aš nelabai domiuosi įvykiais Lietuvoje, nes gyvenu čia ir džiaugiuosi, kad kasmet kyla minimalus darbo užmokestis, o štai šį rudenį nukrito kainos už butų nuomą. O jei rimtai, tai kiek teko matyti TV laidas, dar būnant Lietuvoje, kai kurie žurnalistai dažnai peržengia savo kompetencijos ribas. Gal kartais toks STT poelgis juos privers susimąstyti?“.
Viktoras, „Sainsbury‘s PLC“ darbuotojas, Londonas: „Aš manau, kad STT pareigūnai tik norėjo pasirūpinti valstybės saugumu, bet akivaizdžiai persistengė kratydami žurnalistų namus. Juk ne veltui žurnalistai vadinami ketvirtąja valdžia, tai kodėl tos valdžios Lietuvoje viena kita nepasitiki ir kovoja tarpusavyje?“.
Milda, verslininkė, Leičesteris: „STT veiksmus vertinu neigiamai, nes jie žurnalisčių atžvilgiu yra neadekvatūs. Žurnalistės čia kaltos tik tiek, kad dirbo savo darbą, o šaltinio apsauga įteisinta įstatymu, todėl žurnalistės gali būti tik liudininkės. Man atrodo, kad veiksmai, nukreipti prieš žiniasklaidos darbuotojas, kelia rimtą grėsmę žodžio laisvei Lietuvoje“.