Ar padidėjęs MMA pagerins gyvenimo kokybę jį gaunantiems ?
Visų pirma, pažiūrime kokią naudą gaus tiesiogiai suinteresuoti asmenys. MMA mokamas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms - studentams, vyresnio amžiaus žmonėms, nekvalifikuotiems darbuotojams. Atrodo, tai - puikus sprendimas pakelti jų pajamas ir sumažinti socialinę atskirtį, jei nežvelgsime plačiau.
Kas vyksta iš verslo pusės, kai per prievartą keliamas atlyginimas? Darbdavys sprendžia, ar jis gali ir nori savo darbuotojams pakelti atlyginimą. Jeigu taip - puiku. Valstybė surenka daugiau mokesčių, prasčiausiai gyvenantys gauna didesnes pajamas.
Jeigu darbdavys negali arba nenori mokėti aukštesnio atlyginimo, tai jis turi tris išeitis. Pirmoji yra slėpti mokesčius. Galimas absoliutus mokesčių nemokėjimas, atsiskaitant grynaisiais pinigais be legalių darbo santykių. Taip pat galimas dalinis mokesčių nemokėjimas, įdarbinant mažesniu etatu. Šiuo atveju darbuotojas oficialiai yra įdarbinamas mažesniam valandų kiekiui, negu iš tikrųjų dirba. Dėl to sumokami mažesni mokesčiai. Tiek valstybė praranda mokesčių dalį, tiek žmogus negauna tinkamų socialinių garantijų.
Antrasis variantas yra realus darbo laiko sumažinimas. Trečiasis - darbuotojo atleidimas. Visais trim atvejais neišlosia nei valstybė, nei MMA gaunantieji. Apmąstymus, sietinus su darbdavio noru ir galimybėmis mokėti didesnį MMA paliksiu Jums.
Kodėl keliamas MMA ?
Reikėtų labai rimtai apsvarstyti priežastį dėl ko keliamas MMA. Politinio palankumo siekimas nėra kurianti priežastis. Jeigu sukūrėme eksportu grįstą ekonomiką, kurios pagrindinė dedamoji yra pigi darbo jėga, tai tęskime savo strategiją, kuri veikia. Jeigu norime keisti strategiją ir pozicionuoti save kaip šalį, kuriančią technologijom grįstus produktus ar aukštos kokybės produktus, tai vystykime šią strategiją.
Pavieniai veiksmai, siekiant politinio populiarumo nėra efektyviausi. Remiantis klasikine ekonomikos teorija darbo užmokestis turi kilti pagal darbo efektyvumą, ne pagal vyriausybės nurodymus.
Visuomenė renkasi atstovus, kurie galėtų priimti profesionalius sprendimus ir mastyti strategiškai. Dėja, ne visi sprendimai būna apgalvoti ilguoju periodu. Siekiant sumažinti pajamų atskirtį vertėtų atkreipti dėmesį į mokestinę sistemą. Minimalus neapmokestinamas pajamų dydis turi tiesioginę įtaką sprendžiant šią problemą. Tačiau gražus ir skambus MMA didinimas yra politiškai patrauklesnis veiksmas, kuris galimai turės neigiamų rezultatų ir problemų neišspręs.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!