Pasigirdus, jog vienoje iš šalies savivaldybių finansavimas jaunimo iniciatyvoms sumažėjo perpus, puolame kaltinti tarybos politikus, kurie, pasak mūsų, jau seniai primiršę jaunatvišką veržlumą ir norą veikti. Tačiau sąžiningai pažvelgus į situaciją suvokiame, jog tuo metu, kai labiausiai reikėjo, mūsų interesai nebuvo tinkamai atstovaujami. O už tinkamą interesų atstovavimą esame atsakingi tik mes patys: renkame savo lyderius, atstovus, kurie vėliau atstovauja mums. Štai čia ir pritrūksta vienybės. Vienas lauke gal ir karys, tačiau labai jau silpnas. Ar esame pakankamai organizuoti, jog būtume išgirsti? Sunku pasakyti, ar 15,8 % aktyvaus Lietuvos jaunimo, dalyvaujančio organizacijų veikloje, gali tinkamai pakovoti už šviesią visų likusių ateitį. Visgi entuziazmo ugnelės gesinti neskubame.
Ridename lošimo kauliuką
Valstybės valdymas, valdžia, daro didžiulį poveikį mūsų gyvenimams. Šįkart vartodami žodį „valdžia“ atsisakykime įprasto epiteto „kalta“ ir paridenkime lošimo kauliuką kitu kampu. Demokratija paremta šalis yra įrankis kiekvienam būti reikšmingam ir išsakyti savo nuomonę, savo interesus, pakovoti už savo ir būsimų kartų ateitį. Kad ir kokie nereikšmingi jaučiamės sėdėdami namie prie savo „lap top’o“, tačiau sistema, kurią pasitelkus galima daryti įtaką mus liečiantiems sprendimams, priimamiems „valdžioje“, tikrai yra. Mūsų šalyje funkcionuoja jaunimo politikos modelis, kuriame sąveikauja įvairios jaunimo interesus atstovaujančios institucijos ir organizacijos: Jaunimo reikalų departamentas, Jaunimo reikalų tarybos savivaldybėse, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, apskritieji stalai, vietinės jaunimo organizacijos, miestuose dirba jaunimo reikalų koordinatoriai. Tai – įgalinanti sistema, kuria belieka išmokti naudotis.
Apie jaunimo situaciją ir galimybes paveikti mums svarbius sprendimus, klausėme Kauno miesto jaunimo reikalų koordinatorės, atsakingos už jaunimo politikos įgyvendinimą savivaldos lygmeniu. „Aktyvaus jaunimo Kaune galbūt šiek tiek mažiau, tačiau jo indėlis miesto gyvenime tikrai ryškus, o tokiu organizuotumu belieka tik pasidžiaugti. Kalbėti apie neaktyvų miesto jaunimą yra kur kas sudėtingiau, vis dar neturime sistemos ir sumanymo, kaip tokius jaunuolius užimti, įtraukti. Visgi plėtoti jaunimo ir savivaldybės dialogą galimybių be abejonės yra. Mūsų mieste veikia Jaunimo reikalų taryba, kurios nariai bendrauja su politikais, atstovauja jaunimo balsui. Būtent joje ir turėtų būti sprendžiamos jaunų žmonių problemos. Jeigu jaunas žmogus nori būti išgirstas, jis turi kalbėti, diskutuoti, spręsti, siūlyti, išnaudoti jam suteiktas galimybes atstovauti sau. Kokie klausimai ir problemos svarstomos Jaunimo reikalų taryboje, priklauso nuo paties jaunimo. Norėtųsi, kad jaunas žmogus būtų smalsus, besidomintis, kad įdėtų bent šiek tiek pastangų į savo ateitį“, – teigė Laura Ramanauskaitė - Stašiauskienė.
Dalyvaujame ir skatiname
Pasidomėję plačiau, pastebėtume, kiek daug investuojama į tai, jog jaunam žmogui rūpėtų ne tik jo kiemas: jaunimui skirtos programos, iniciatyvos, projektai, seminarai, paskaitos. Viskas, kas budina jaunatvišką pilietiškumą. Vienas iš pavyzdžių – šiuo metu Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros vykdomas ilgalaikis projektas „Media wake up: young people take part in the structured dialogue“, kurį agentūra įgyvendina bendradarbiaudama su kitomis ES šalimis. Vienas svarbiausių tikslų – skatinti struktūrinį dialogą – jaunimo ir valdžios bendravimą ir bendradarbiavimą. Projekto dalyviai – jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Susitikę balandį jie diskutavo, mokėsi ir kūrė planus, kaip iki rudens, kuomet planuojami projekto rezultatai, galėtų pagerinti jaunimo situaciją savo mieste. Veiklų įgyvendinimo laikotarpis dar tik įpusėjo, tačiau džiugu, kad jaunatviškas veržlumas nugali. Vieno iš dalyvių teigimu, šiame projekte įgytų žinių ir motyvacijos dėka, jo mieste, Prienuose, buvo įsteigtas „Apskritasis stalas“, kuriame jaunimas kartu su savivaldybės atstovais diskutuos jiems rūpimais klausimais. „Grįžęs po mokymų nuvykau pas jaunimo reikalų koordinatorių savivaldybėje ir pasakiau „darom“. Galiu pasidžiaugti, jog jau turėjome pirmąjį „Apskritojo stalo“ susitikimą ir planuojame antrąjį, taip pat judame link to, kad būtų įsteigta jaunimo reikalų taryba.Aktyviai ieškau jaunimo, norinčio prie viso to prisijungti. Netgi gavome patalpas susirinkimams, taigi teigiami procesai mūsų savivaldybėje tikrai vyksta“, - pasakoja Kęstutis, atstovaujantis Lietuvos skautijai. Tokie projektai ir iniciatyvos – lyg meškerė, kurios galimybes žinodamas jaunas žmogus gali kurti pridėtinę vertę ne tik savo, bet ir kitų naudai. Sveikiname tuos, kuriems pakanka ryžto ja pasinaudoti.
Nieko dėl tavęs be tavęs
Galbūt kiekvienas jaunas žmogus turėtų paklausti savęs: kas kuria mano ateitį? Nemanau, jog tai Tavo močiutė, kas mėnesį papildanti anūko, kuriam vis dar nesiseka gyvenime, sąskaitą. Nori ar nenori, teks pripažinti, jog nemaža atsakomybės dalis gula ant Tavo pečių. Nieko dėl jaunimo be jaunimo – principas, kurį įmanoma įgyvendinti tik jaunimui dalyvaujant. Nori ką nors keisti? Burbėjimas prie kompiuterio nieko nepakeis. Turbūt teks pajudinti tuos jaunus kaulus ir atsistoti. Tu jaunas, veržlus, ir Tau nėra vienodai, kas dedasi aplinkui. Net ir nepriklausydamas jokiai organizacijai gali būti atsakingas pilietis, kuriam rūpi ne tik savo, bet ir kaimyno, draugo, miesto, šalies ateitis. Jauni kaulai tikrai nesusidėvės, jei vieną rudens sekmadienį nueisi užpildyti balsavimo biuletenio, jei internete užpildysi ES atliekamą apklausą apie piliečių teises ar pasirašysi peticiją už Tau tinkamiausią studijų reformos pataisą… Tiesiog prisidėsi prie ateities kūrimo.