Viskas atrodė labai gražiai: tikra vasara besimėgaujantys žmonės, laimingi žaidžiantys vaikai, Vilnelėje praeivių lepinamos antys. Žodžiu, šeimos atsipalaidavusios ir laimingos apsuptos vaikų.
Kaip ir daugeliui, prireikė į WC. Pasiėmiau piniginę ir nuėjau – žinojau, kad kainuoja. Susimokėjau. Išeinant paklausiau už naudojimąsi tualetu po pinigėlį rinkusios moters: „O kūdikį galiu atsivežti pervystyti ir pan.? - Taip, už jį irgi 0.3 euro centų sumokėkite“.
Padėkojau ir išėjau. Nuo to, mano nuomone, ir pradedame gerinti demografinę Lietuvos padėtį. Istorijos moralas: kūdikiams „už ačiū“ viešuoju transportu važiuoti galima, net lėktuve bilieto nereikia (neįskaitant vienintelio mokesčio), o va WC pakeisti sauskelnes kainuoja. Lietuva – „verslynikų“ šalis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!