Daugiausiai Lietuvos studentai užsienio šalyse renkasi socialinių mokslų sritis. Šalys, kurias renkasi mūsų studentai, didžiausią populiarumą turi Jungtinė Karalystė, Vokietija, Danija.
Pastaraisiais metais Švietimo ir mokslo ministerija yra atsidūrusi ant mokslo ir studijų permainų slenksčio, tačiau deda nemažai pastangų tam, kad sustabdytų studentų emigraciją ir „Protų nutekėjimą“ – gabiausiųjų išvažiavimą.
Nuo 2009 m. Švietimo ir mokslo ministerijos vykdoma reforma siekia užtikrinti aukštą studijų kokybę: profesionalūs dėstytojai, aprūpinta mokymo bazė, tvarkingi bendrabučiai, pakankamas ir racionalus studijų finansavimas ir kt.
Šiais metais preliminariais duomenimis į universitetines studijas ketinama finansuoti apie 9680 tūkst. Studentų, į koleginėms – 9165 tūkst. Taip pat aukštajam mokslui Lietuvoje skatinti bus skiriamos socialinės ir skatinamosios stipendijos, o turintys geriausius rezultatus studentai galės pretenduoti į kur kas didesnes.
„Romuvos“ gimnazijos abiturientas Evaldas Kirilovas gilinti mokslo žinias apsisprendė Lietuvoje. Galimybės išvykti į užsienį vaikinas nesvarstė, kadangi kliovėsi mokytojų bei vyresnių draugų patirtimi, jog Lietuvoje yra pakankamai geros galimybės baigti bakalauro studijas, o užsienyje siekti labiau patarė magistro laipsnio.
„Manau, jog studijos užsienyje turi ir pliusų ir minusų. Išvykęs studijuoti svetur prapleti savo akiratį, sutinki naujų žmonių, susipažįsti su svetima kultūra. Nepaisant to, pragyvenimo išlaidos Vakarų šalyse, yra pakankamai didelės, be to, ne kiekvienas gali ilgą laiką praleisti be šeimos, draugų, likusių Lietuvoje“, - įsitikinęs dvyliktokas.
Vertindamas Švietimo politiką šalyje, moksleivis džiaugiasi iniciatyva pakelti studijų kokybę aukštosiose mokyklose, tačiau kartu čia įžvelgia ir tam tikrų spragų, tokių kaip stojančiųjų motyvacijos trūkumas: „Iš pažįstamų žmonių patirties žinau, kad dažnai abiturientai stoja į tokias specialybes, į kurias turi didžiausias galimybes įstoti, o ne į savo norimą sritį. Tai rodo, kad daugelis jų nori apskritai kur nors įstoti, nori gauti diplomą (geriausia – universiteto), o ne žinias. Mano nuomone, moksleivių motyvavimo kryptimi reikėtų smarkiai padirbėti“, - savo požiūrį dėsto Evaldas.
VU (Vilniaus universiteto) Informologijos pirmakursis Rytis Kazlauskas mano, jog reforma paskatins Lietuvos moksleivius dar rimčiau mokytis mokykloje bei su didesne atsakomybe planuoti ateitį.
„Manau, kad didžioji dalis jaunimo renkasi populiariąsias studijas, dažnai aukodami mėgstamas sritis, kur turėtų didesnį potencialą. Lietuvos aukštojo mokslo sistema (lyginant su Škotijos su kuo teko susidurti) man pasirodė sausoka bei perdėtai formali. Užsienyje yra daugiau praktikos , kūrybiškesnių veiklų. Taip pat labai pabrėžiamas neformalus bendravimas įvairiuose būreliuose - society club'uose (liet. visuomeniškumo klubai). Būtent to Lietuvai labai trūksta, tad drįstu viltis, jog vieną dieną mūsų šalyje į aukštąjį mokslą bus žiūrima daugiau pro kūrybiškumo prizmę“, - vylėsi studentas.
Edgaras Burba šiemet ketina studentų gretas papildyti Jungtinėje Karalystėje. „Į užsienį apsisprendžiau važiuoti dėl kelių pagrindinių priežasčių - tai yra mokslo kokybė ir nauda po studijų. Kalbant apie mokslą Lietuvoje, teko girdėti, jog universitetuose vis dar mokomasi iš pasenusios literatūros, „kemšama“ daugybė tuščių nereikalingų dalykų. Taip pat praktinių įgūdžių stygius neleidžia įtvirtinti gaunamų teorinių žinių, tad neretai žmogus, turėdamas diplomą dirba visai ne pagal savo specialybę“, - pasakojo Edgaras.
Pasak būsimo studento, Švietimo politika atvirkščiai nei Anglijoje nėra stabilizavusi: „Paskolų teikimo situacija nedžiuginanti, nes tik baigus mokslus, reikia jas pradėti grąžinti, o žinant situaciją Lietuvoje, to padaryti iš savos kišenės galimybių yra mažai. Žinau, kad svetur taip pat laukia nemažai išbandymų, pvz. adaptacija prie kitos kalbos, žmonių, aplinkos, tačiau, esu tikras, jog ten turėsiu visai kitokias studijų sąlygas: naujausi vadovėliai, modernios bibliotekos, pažangi technika; paskolų sistema čia irgi sutvarkyta į studentui palankesnę pusę: jei paskolos neišmokėsi per 25 metus, ji bus nubraukta, be to, ją gali pradėti atidavinėti, kai tik uždirbi tam tikrą pinigų sumą“, - paaiškina Edgaras.
Neseniai į Lietuvą iš mokslų Jungtinėje Karalystėje grįžusi pirmakursė Živilė Lašaitė tikina, kad užsienyje svarbiausia sugebėti logiškai mąstyti ir būti asmenybe. Lygindama šalių švietimo sistemas, mergina yra pastebėjusi, jog Lietuvoje stengiamasi išmokyti visko daug, o Jungtinėje Karalystėje koncentruojamasi į specialybę: „Ten yra tik šeši moduliai vienai specialybei, kurie yra nukreipti būtent į tą mokslo šaką; čia visai neįdomu, ar tu moki apskaičiuoti tangentą, ar ne, nes mokoma dalykų, kurie bus reikalingi konkrečiai Tavo profesijai“, - teigia studentė.
Į užsienį Živilė pataria važiuoti tiems, kurie tvirtai žino, jog po pusės metų nepradės tragiškai ilgėtis namų bei galės lengvai adaptuotis prie naujos aplinkos, bendrauti su kitomis kultūromis.
Reziumuojant, tiek studentai, tiek mokslininkai pritaria idėjai, jog Lietuvoje trūksta praktinių žinių bei gebėjimų, kaip išugdyti asmenybę, sugebančią kritiškai mąstyti, diskutuoti, ką gali pasiūlyti užsienio aukštosios mokyklos.
„Norint sumažinti jaunų žmonių emigracijos mastus, reikia įsigilinti į to priežastis, o jas suradus, atsižvelgti į esamus trūkumus“, - tikina Živilė.