Visaip aš ją pravardžiuoju – ir Barbora, ir Barbarosa – tik jai nepasakoju. Kaži ar patiktų, jei sužinotų, bet jei ji mane Vilder buvo užsirašiusi, tai išgyvens ir mano pravardžiavimus…
Taigi, anądien bekalbant, paklausta apie Victorios epochos statinius kažkokios gi visai smulkmenos, ji ėmė skaičiuoti ant rankų pirštų, kas Elizabethei – dabartinei karalienei - Victoria išeina. O pasirodo – pro pro pro pro senelė.
Taigi, pirmoji yra queen Elizabeth (angl. karalienė Elizabeth) – užlenktas kairės rankos mažasis pirštas. Beje, Barbara, kaip ir dauguma anglų, kairiarankė. Viena draugė išmintingai pareiškia, kad pas juos daug kairiarankių, nes niekas per rankas mokykloj liniuote nedaužė ir leido rašyti kuria nori ranka… Tikriausiai taip ir yra.
Po jos – George‘as VI. Jis buvo – stammer – miknius.
Po jo – trečias pirštas Edwardas VIII. Abdicated – atsisakęs sosto dėl meilės, nes vedė amerikietę aktorę Wallis Simpson.
Ketvirtas pirštas – George‘as V.
Penktas pirštas – Edwardas VII. Baisus pasileidėlis, turėjęs daugybę meilužių ir apkrėtęs savo mieląją žmoną Alexanderą… baisia liga: „Žinai… Nagi sexually transmitted disease – lytiniu keliu plintančia liga – sifiliu…“ Matau, kad jai nemalonu įvardinti tą bjaurią ligą, dėl kurios karalienė turėjo slėpti išopėjusį kaklą ir negalėjo nešioti iškirpčių.
Neišsiduodu nustebusi – kaip ji taip sau atsisėdusi ant odinės sofutės, aptūpta kačių, ramiausiai vardina savo karalius ir karalienes ir, pagaliau, iš kur ji žino, kiek ir kokių jų buvę? Barbara sako, kad tiesiog mėgsta savo šalies istoriją. Mat jai dar senelis – tas, kur dirbo stiklo gamykloj pūtiku – yra sakęs, kad savo šalies istoriją žinoti yra privalu. Be to, televizijoje yra net keli kanalai, kurie nuolat pasakoja apie Viktorijos epochos stilių ir papročius, karališkos šeimos gyvenimą. Taigi, kas nori, gali viską išsiaiškinti, jei kartais mokykloje per pamokas sėdėjo užsikimšęs ausis.
Galvoju, kaip jai išaiškinčiau, kad net universitete man niekas dorai nedėstė Lietuvos istorijos, kad tai, ką žinau, tai tik iš pasakojimų ir asmeninio domėjimosi. Kaip gerai, kad ji ir neklausia, kas pirmas – Kęstutis ar Algirdas… Ne, jūs, manau, tikrai žinote. Ir gėdos nepasidarytumėt?
O Barbara teiraujasi, ar girdėjau, kad visai neseniai karališkoji šeima pakeitė galiojusias nuostatas ir dabar, jei pirmoji Kate Middleton ir Williamui būtų gimusi mergaitė Charlotte, ji ir būtų karalienė. O bus George‘as. Kas jai tie Algirdai Ir Vytautai.
„Nagi, – sakau, – Barbara, ar norėtum būti karalienė? Gyveni viena penkiuose kambariuose, beveik kaip Buckingham palace (angl. Bakingamo rūmai)?“
Ji net susigėsta, ne todėl, kad viena gyvena name, taip čia priimta. Taip gyveno jos tėvai, seneliai, taip gyvena ir ji. Bet todėl, kad būti karaliene yra beveik nepadorus noras. Ji tepasako: „Tuomet Michelle būčiau mačiusi po penkiolika minučių ryte ir vakare. Nenorėčiau taip“.
Ir aš nenorėčiau. Man gal skrybėlės netinka. O karalienė be skrybėlės, kaip Lietuva be Vytauto…
O Barbara už mane toliau moderuoja kalbą: „Ar žinai, kad in June (angl. birželį) karalienė turės big party (angl. didelį vakarėlį)? Taigi jai sueis 90 metų. Jos visa šeima ilgaamžiai“.
Ji sako, kad karalienė – gera valdovė ir liaudis ją mėgsta. Atleido ir tai, kad tuoj pat – immediately (angl. iškart), ji nesugrįžo iš Škotijos, kai žuvo princesė Diana… „Bet paskui tai parvyko, atgailavo, todėl tauta ir atleido“, – teisina karalienę Barbara. „O be to, nors visi trys jos vaikai yra išsiskyrę, ji sako, kad svarbiausia gyvenime yra šeima.“
Barbara nuoširdžiai džiaugiasi, kad pagaliau keičiasi ir švelnėja karališkos nuostatos ir įpročiai, ne vienam karališkos šeimos nariui laužę gyvenimus ir griovę likimus. Ji pagaili ir nelaimingos meilės iškankinto princo Charleso: „Net ir vedęs Dianą, jis visą laiką gyveno trise… Mintyse, žinoma, – pasitaiso. – O Camillos tauta nemėgsta. Ji, mat gudruolė, padovanojo Čarlzui – cufflinks – sąsagas su dviem C raidėm – O tai jų abiejų inicialai… Tas sąsagas jis į rankogalius įsisegė net per vestuves…“
Suprantu, kad ir Barbara nemėgsta Camillos. Kas ją gali mėgti? Neprieštarauju. Ar galiu ginčytis dėl svetimos šalies karališkųjų reikalų, kai savo šalies reikaliukų nei gerai išmanau, nei galiu kaip nors daryti įtaką…
Tai – tryliktas Daivos Budrienės tinklaraščio įrašas, publikuotas DELFI. Sekite tekstus DELFI Piliečio rubrikoje!
Emigravote ir norite pasidalinti savo įspūdžiais? Rašykite pilieciai@delfi.lt!