DELFI ir toliau publikuoja Anglijoje gyvenančios žurnalistės Daivos Budrienės tinklaraščio įrašų publikavimą. Pirmąjį tekstą galite perskaityti čia.
© D. Budrienės nuotr.

„Nagi, apie Kalėdas, Barbara, please (liet. prašau), papasakok“, – prašau. „Vaikams buvo svarbiausios dovanos, – sako ji, – bet mes mažai jų gaudavome“.

Prieš Antrąjį karą ir po jo žmonės nebuvo turtingi, paprastai šeimose augdavo daug vaikų. Barbaros motinos tėvas susilaukė keturiolikos, o išgyveno septyni. Jie mirdavo nuo tuberkuliozės, skarlatinos ir šiltinės. Tai buvo baisios ligos.

„Po eglute labiausiai norėdavau rasti lėlę, I'll have a look – tuoj pažiūrėsiu“, – sako Barbara. Ji lengvai lipa į antrąjį aukštą, pavydžiu, vis tik 68 metų ponia galėtų ir kokių nors kojų ar nugaros skausmų turėti. Iš to, kaip tapsi aukštyn, vien tik iš garso, galėtum pagalvoti, kad tai paauglės žingsniai.

Nuskrieja žemyn, bumpsėdama lagaminu. Tačiau jame – vien tik Mišelės lėlės. „Kietu veidu mano vaikystės lėlė kažkur giliau užkišta, paieškosiu kitą kartą“, – pažada. Kaip į kokią vaikystės šventę susirenka katės. Juodė mergaitė slapstosi ir aš negaliu jos nufotografuoti, tabby (liet.rainas) – mano draugelis vengras – atsitupia šalia, o juodis berniukas užlipa ant lagamino – jis šeimoje vyriausias – atseit, žinokit, kas namie šeimininkas. Tokią lėlę – milžinišką baby born‘ą (liet. žaislinį kūdikį) – vienais metais per Kalėdas gavo daug jos klasės draugų.

Kaip vieną kartą visam laikui išmokti anglų kalbą: lietuvės Daivos gyvenimas Londone (IV)
© D. Budrienės nuotr.

Tuoj po Antrojo pasaulinio karo, už kvartalo esančioje gatvėje, prie pat sankryžos, tarsi tyčia, kad pamatytų visi vaikai, penkiasdešimtaisiais buvo „White“ shop – žaislų parduotuvė. Kiekvieną savaitę visus metus Barbaros mama palikdavo parduotuvėje kažkiek pinigų – tarkim penkis ar septynis pensus, savotiškai taupydama, kad Kalėdoms galėtų už tuos pinigus vaikams nupirkti dovanų. Taip pat ji taupė ir off licence – alkoholio parduotuvėje. Už sutaupytus 5 ar kiek daugiau svarų ji gaudavo pusbonkįhalf bottle – viskio Kalėdų stalui.

Tuo laiku bankai jau egzistavo, tačiau retas turėjo jame sąskaitą. Paprastai algą atsiimdavę grynaisiais, vyrai parnešdavo tuos pinigus į namus, paduodavo žmonoms, kurios juos tuoj ir paskirstydavo – maistui, nuomai, reikalingiausiems dalykams. Taupyti ar laikyti banke nebuvo jokio reikalo. Už „White“ parduotuvės nugaros buvo dolls hospital – dirbtuvės, į kurias buvo galima atnešti sulūžusias lėles. Savininkas – nagingas žmogus, jas pataisydavo…

Vienintelis žmogus šeimoje, kuris nemėgo Kalėdų, buvo tėvas, bet apie jį aš jau pasakojau. Barbara parodo piešinį: jame tėvas sėdi fotelyje, paskendęs savo mintyse. „Jis visuomet būdavo susimąstęs. Nesibardavo, kuomet Mišelė pribėgusi užsilipdavo ant kelių ir paplekšnodavo jam per galvą. Ją jis pakentė. Mišelė čia jį ir nupiešė“ , – pasakoja Barbara.

Kaip vieną kartą visam laikui išmokti anglų kalbą: lietuvės Daivos gyvenimas Londone (IV)
© D. Budrienės nuotr.

Barbaros mama, anksti tapusi našlaite, nepatyrė švelnių prisilietimų ir pati nemėgo apsikabinti, priglausti. Tą šaltos šeimos klaidą ištaisė Mišelė, ji mylėjo savo abu senelius. O susitikus ar atsisveikindama visus apsikabindavo, pabučiuodavo. Ir tai pasirodė užkrečiama. „Džiaugiuosi, kad to išmokau iš savo dukters. Mačiau, kad ir mamai ir tėvui patinka tie apsikabinimai, tiesiog apie tai jie buvo pamiršę… – sako Barbara, – Mėgstu sveikindamasi apsikabinti Metju – savo anūką, kuris jau yra didelis, daug aukštesnis už mane. Prisiglaudusi pasijuntu svarbi ir reikalinga.“

Tą dieną mes dar pasikalbam apie tai, kad visas rytų Londonas buvo labai neturtingas, vieninteliame Ilforde gyveno kiek aukštesnė klasė, centre važinėjo troleibusas ir visi atvažiuodavo apsipirkti. Tiesa, ji dar prisimena ir koknius. Tai – baltieji darbininkai, kurie mėgo po darbo pasėdėti pub'uose (liet. aludėse). Jų angų kalbą kitiems suprasti ne buvo paprasta, todėl yra išleistas ir nedidelis žodynas.

Gaila, bet Barbara prisimena tik kelis kokniškus išsireiškimus. Kai jie norėdavo arbatos, sakydavo bare: Rosy lee – tai reiškė „cup of tea“ (liet. Puodelis arbatos). Mince pies (faršo pyragas) reiškė eyes – akis, o apples pears (obuoliai, kriaušės) – stairs – laiptus. Kas dabar pasakys, kodėl jie tokiais rebusais kalbėjo?

„Keisti jie žmonės, nežinau, kodėl jie taip darkydavosi“, – sako Barbara. Ir aš nežinau, reikės pažiūrėti internete.

Atsisveikindama nutariu, kad ir mes privalom apsikabinti, tegu tęsiasi šiuose namuose pradėta Mišelės tradicija. Suprantu, kad su katėmis juk nesiglėbesčiuosi: „Nagi, let‘s hug (liet. apsikabinkim), Barbara“, – pastebiu, kaip sublizga jos akys…

Tai – ketvirtasis Daivos Budrienės tinklaraščio įrašas, publikuotas DELFI. Sekite tekstus DELFI Piliečio rubrikoje!

Emigravote ir norite pasidalinti savo įspūdžiais? Rašykite pilieciai@delfi.lt!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įvyko pirmasis Kuršių marių plaukimo maratonas, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti

„Puiku, gražu, sumanu, įdomu, reikalinga, labai rimta“, tokiais ir dar gražesniais žodžiais...

Pasipiktinusi klientė skundžia „Boutique guru“: į Antarktidą siuntinys greičiau nueitų (12)

Į DELFI redakciją kreipėsi „Boutique guru“ klientė, Remigija Gintalė, kuri norėjo pranešti...

Lietuvos himnas skambėjo Peterbore (4)

Net ir giliausios, pačios gražiausios tradicijos ir minėjimai ankščiau ar vėliau tampa tik dar...

„Lidl“ pirktuose riešutuose – šlykštus radinys (72)

Panevėžio „Lidl“ klientė buvo šokiruota, kai nusipirkusi du pakelius riešutų, vėliau...

To dar nebuvo: Dainų diena prasidėjo be dalies kolektyvų (88)

Praeitą savaitę nuvilnijusi šimtmečio Dainų šventė vis dar kelia aistras jos dalyviams ir...

Top naujienos

Vienintelė tokia Lietuvoje: bažnyčios rūsyje laukia šiurpi akistata su mirtimi (4)

Liškiava – senas dzūkų kaimelis, kuris rašytiniuose šaltiniuose minimas dar nuo XI a....

Feisbuke plinta siūlymai, kaip užsidirbti iš „Maxima“ kortelės (47)

„Pinigai grįžta perkant“, – džiaugsmingai skelbia viena feisbuko grupė. Joje visi norintys...

Charkoviečiai pageidauja pasiskolinti mūsų prezidentę: jos reikia Ukrainai (387)

Prieš lankantis pusantro milijono gyventojų turinčiame, antrame pagal dydį Ukrainos mieste...

Trumpas po susitikimo su Putinu: aš manau, kad dabar mes einame teisingu keliu (1198)

Pirmadienį Helsinkyje susitiko JAV ir Rusijos vadovai. Tai buvo pirmasis dvišalis Donaldo...

Neringa Venckienė vėl sulaukė palaikymo: iš Lietuvos – laiškas JAV teismui (286)

Ketvirtadienį, liepos 12 d., Jungtinių Amerikos Valstijų teismas paskelbė, kad Neringos...

Futbolo taktikos evoliucija: kodėl Kroatija pasaulio čempionate buvo balta varna? (2)

Kroatija nusipelnė neutralių gerbėjų simpatijų, bet ji nediktuoja globalių madų. Taip mano...

Lietuvos aukštuomenė parodė elegancijos ir gero skonio pavyzdį (123)

Tradiciškai liepos 14-ąją Turniškėse esančioje Prancūzijos rezidencijoje paminėta Bastilijos...

Gydytojai įspėja dėl naujos sparčiai lytiniu keliu plintančios ligos (70)

Gydytojai perspėja, kad kol kas mažai žinoma lytiniu keliu plintanti liga Mycoplasma genitalium...

Skulptorius Vladas Kančauskas: naujas Druskininkų ženklas – mano darbo plagiatas (60)

Vos spėjo Druskininkų kurortas papuošti žiedinę sankryžą prie įvažiavimo iš Merkinės...

Maradona atskleidė savo planus Breste: statys gigantišką „Paukščių tako“ stadioną (10)

Girgždančiu ir kiek nuvargusiu balsu, ramiai rinkdamas žodžius futbolo legenda atskleidė...