Skirtingose šalyse susibūrusių lietuvių bendruomenėse susiklosto savitos švenčių minėjimo tradicijos. Įdomu, kad anksčiau tarp lietuvių išeivių vyravęs paprotys per šventes ar iškilmingesnius susibūrimus puoštis tautiniais kostiumais, taip pabrėžiant savo tapatybę, Romoje nelabai prigijo. Čia visų lietuviškų renginių akcentas – labiau religinis, šventės pradedamos Mišiomis. Veikiausiai šią aplinkybę nulėmė ne tik Šventojo Sosto artumas, Popiežiškosios Šv. Kazimiero kolegijos kaimynystė, bet ir bendra Amžinojo miesto atmosfera.
Nepriklausomybės šventė Romoje minima nuo seno. Ji suburia Romoje gyvenančius lietuvius, kolegijoje studijuojančius dvasininkus, ambasadų – tiek LR Ambasados Italijoje ir Maltos ordino, tiek LR Ambasados prie Šventojo Sosto diplomatus. Anksčiau lietuviai rinkdavosi įvairiose vietose, kol nusistovėjo tradicija burtis svečių namuose „Villa Lituania“. Beje, Popiežiškajai Šv. Kazimiero lietuvių kolegijai priklausantys svečių namai pavadinti būtent sovietų okupacijos metu prarastos Lietuvos Respublikos ambasados atminimui.
Pasak „Villa Lituania“ administratoriaus mons. Petro Šiurio, Popiežiškoji lietuvių kolegija ir „Villa Lituania“ greitai tapo lietuvių būrimosi centru. Jų patalpose buvo kaupiama medžiaga apie Lietuvą, pogrindinį judėjimą, rengiamos publikacijos italų kalba apie sovietų persekiojimus. Čia ilgą laiką gyveno ilgametis lietuvių bendruomenės pirmininkas monsinjoras Vincas Mincevičius, daugiau nei 25 m. redagavęs „Eltą“ italų kalba. Jo pastangomis itališkai išleista Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika, daug įvairių knygų bei leidinių apie Lietuvos okupaciją; čia nemažą gyvenimo dalį praleido ir ilgametis Vatikano radijo darbuotojas mons. Vytautas Kazlauskas, vadintas žmogumi-legenda dėl savo plačios veiklos garsinant Lietuvą. Kolegijoje dažnai lankydavosi ir Kazys Lozoraitis, LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto ir Maltos ordino.
Atgavus Nepriklausomybę, iš Lietuvos ėmė atvykti daugiau studentų – tiek dvasininkų, tiek pasauliečių, bei įvairių specialistų, buvo įkurta Lietuvių bendruomenė Romoje. Ir bendruomeninė veikla atgijo, įgavo naują pagreitį. Pertvarkius viešbutį „Villa Lituania“, įrengta didelė konferencijų salė, kuri suteikė progą burtis jau didesniam lietuvių būriui, organizuoti įvairius susitikimus. Dabar šventes dažniausiai inicijuoja Italijos lietuvių bendruomenė Romoje, bendradarbiaudama su ambasadomis ir kolegija bei „Villa Lituania“.
Minint Nepriklausomybės šventę, aplankomos Campo Verano kapinės, kur ilsisi vienas Nepriklausomybės Akto signatarų – prelatas Kazimieras Šaulys. Prisimindami jo šviesų atminimą, lietuvių bendruomenės atstovai pagerbia jo kapą gėlėmis, pasimeldžia.
Šventė „Viloje“ pradedama Mišiomis. Ne kartą Lietuvos Nepriklausomybės minėjime Romoje yra dalyvavęs kardinolas Audrys Juozas Bačkis, studijų metais Romoje gyvenęs Popiežiškojoje Šv. Kazimiero kolegijoje, kiti Lietuvos vyskupai.
Taigi tradicijos tęsiamos – šį sekmadienį čia vėl rinksis lietuviai pasidžiaugti bendryste vardan tos Lietuvos. Ši šventė sutraukia ne tik nuolatinius bendruomenės narius, tačiau ir Romoje studijuojantį jaunimą ar turistaujančius, piligrimaujančius tautiečius. Kartais suguža nemažai nematytų veidų – taip jau nutinka, kad per svarbiąsias šventes Tėvynės ilgesys ypatingai juntamas, tad lietuvių bendruomenės centras yra išties didelė dovana išeiviams.