Užvakar buvo ta diena, kai lygiai prieš metus mes, susikrovę reikalingiausius daiktus į savo seną „Mercedes Benz" pikapą, į vaikišką kėdutę įsodinę dvimetį sūnų, atvažiavome gyventi į Berlyną. Po penkiolikos valandų kelionės vienuoliktą vakaro pagal GPS'o nuorodas sustojome prie uždaryto kiemo Berlyno Weddingo rajone.
Berlynas
© K.Šatūno nuotr.

Čia trims mėnesiams iš prancūzo menininko Francoisišsinuomojom trijų kambarių butą su balkonu į pietus. Pinigus už visą tą laiką sumokėjome iš anksto nematę nei jo paties, nei jo būsto. Atrodo lengvabūdiška, tiesa? Bet kai neturi iš ko rinkis, įtikini save, kad reikia pasitikėti žmonėmis. Juk jis lygiai taip pat mūsų nematęs paliko butą su visais savo daiktais, kurie verti gerokai daugiau nei trijų mėnesio nuoma.

Bet jo tikėjimas žmonėmis dar nesugadintas, jis niekuomet negyvenęs nei Lietuvoje, nei kitose postsovietinėse šalyse. Džiaugiuosi, kad ir mes šio tikėjimo nesugadinome. Nes buvome jam dėkingi už tai, kad mus priėmė. Jei jums atrodo lengva per atstumą už neturistinę kainą išsinuomoti būstą, siūlau pabandyti. Iš dvidešimt išsiųstų laiškų atsakydavo tik vienas, o ir tas dažniausiai neigiamai.

Pirmąsias dienas smalsiai dairėmės aplinkui, ieškojom savo gatvelių, savo parduotuvių, savo žaidimų aikštelių. Būstas nebuvo nei labai švarus, nei labai tvarkingas, teko šiek tiek pasidėlioti viską savaip. Vietovė buvo tirštai apgyvendinta turkų. Vienintelis pliusas - labai skanūs ir nebrangūs kebabai ir geras susisiekimas su centru.

Pamažu išsitraukėm dviračius, pradėjome tyrinėti kiek tolimesnes gatveles, šalia esančius rajonus. Pradėjome skaityti laikraščius, o juose ieškotis darbo skelbimų. Aš skaičiau atsivežtas knygas ir džiaugiausi pagaliau turėdama laisvo laiko. Tokia būsena, lyg įkritus į kažkokį tarpą - nei tikru turistu jautiesi, nei tikru gyventoju. Ir kartais net nežinai, ką čia atsibudus veikti.

Gerai, kad buvau nusiteikusi ir žinojau, kad pradžioje reikės suvaldyti tą norą kažkur bėgti, kažko imtis, kuo greičiau kažką daryti. Svarbiausia - mokėti mėgautis kiekviena diena ir žinoti, kad užtruks, kol nauja vieta, naujas miestas tave priims. Turi jam atsiduoti be įtampos, be skubėjimo, turi mėgautis pačiu įsikūrimo procesu, mėgautis kasdien pateikiamais naujais įspūdžiais. Nes juk po kažkiek laiko bėgsi kartu su minia į metro, į darbą, į darželį vaiko atsiimt, namo vakarienės ruošt.

Galvoju, kad tokios permainos ir duodamos žmonėms tam, kad jie sustotų, pagalvotų, pergalvotų daugelį dalykų iš visai kitos perspektyvos. Juk negali staigiai imti ir iš lietuviško vilnietiško gyvenimo būdo staiga peršokti į berlynietišką. Ne, tam reikėjo visų metų.

Reichstagas Berlyne
Reichstagas Berlyne
© K.Šatūno nuotr.

Po dviejų savaičių buvimo Berlyne prisiregistravome, po mėnesio jau buvau susiradusi darbelį, kuris padėjo išsimaitinti (už būstą juk buvo sumokėta į priekį) ir parūpino visai šeimai medicininių išlaidų draudimą. Gavau socialinio draudimo numerį, mokesčių klasę ir susitvarkėm visus kitus biurokratinius formalumus. Po keturių mėnesių mano vyras susirado apmokamą praktikos vietą įmonėje, kuri dar po pusės metų priėmė jį į darbą su normaliu kontraktu.

Po trijų mėnesių persikraustėme į kitą laikiną būstą, o dar po trijų susiradome dviejų kambarių būstą norimame Prenzlauer Bergo rajone ir dabar čia jau galime gyventi, kaip norime ir kiek norime. Praėjus pusei metų nuo atvykimo sūnus gavo vietą šalia esančiame darželyje ir dabar jau ten turi draugų, lipdo primityvius vokiškus sakinius ir be vargo bendrauja su vaikais.

Transporto sistemą jau puikiai pažįstame, skiriame vieną Berlyno rajoną nuo kito, o dviračiu jau dažnai nardome be jokio žemėlapio. Išmokome gyventi be automobilio, kaip ir daugelis berlyniečių. Jau turime mėgstamą piceriją, indų restoraną, parką, žaidimų aikštelę, mėgstamiausią alaus rūšį ir kelis draugus. Važiuodama metro jau nebesidairau į šalis, bet ramiai skaitau. Padedu turistams surasti norimus objektus. Vokiškai jau galiu ir anekdotą papasakoti.

Kai iš lietuviškų perspektyvų pagalvoji, metai gyvenimo prabėga labai greitai ir dažniausiai mažai skiriasi nuo buvusiųjų. Kai išvyksti, metai išsitempia, praranda normalius laiko kontūrus, kiekviena diena turi savo intrigą. Reziumuojant pasakysiu, kad metai nebuvo lengvi, bet be galo įdomūs. Ir tik dabar supratau kiek daug aš per juos išmokau. Dabar galėčiau net konsultacijas teikti visiems, norintiems apsigyventi Berlyne.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos dabar greitomis galėčiau patarti būsimiems emigrantams į Vokietijos sostinę:

1. Turėkite pinigų bent jau trims mėnesiams arba dar geriau - pajamų šaltinį Lietuvoje, nes įsikūrimas ir darbo paieškos užtrunka;
2. Išmokite vokiečių kalbą, nebent esate kietas IT specialistas ar didžiai vertinamas siauros srities inžinierius, kuriuos darbo rinka graibsto ir be kalbos pagrindų;
3. Iš anksto susiraskite laikiną būstą ir tarkitės, kad galėtumėte jame prisiregistruoti, nes be registracijos negalėsite judėti toliau;
4. Sugalvokite, kokį savo hobį lavinsite ar pomėgius tenkinsite, kol neturėsite darbo;
5. Išsiugdykite toleranciją - be jos Berlyne neišgyvensite;
6. Atminkite, į Berlyną žmonės važiuoja gyventi, o ne užsidirbti. Jei norite didesnės algos ir patogaus „biurgeriško“ gyvenimo - maukit iš karto į Vokietijos pietus arba į vakarus.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išlaidos šokiruoja: vien būsto pritaikymas neįgaliesiems atsieina tūkstančius (6)

26 tūkst. eurų – tokią įspūdingą sumą tektų išleisti sveikam 28 metų vaikinui, jei...

Paprašė langus įdėjusios įmonės sutaisyti balkono duris – darbuotojai pasiūlė palaukti žiemos (27)

DELFI skaitytojas, norėjęs negarantiniu laikotarpiu sutaisyti sugedusią balkono durų spyną,...

Užfiksuota avarija Geležinio Vilko g. – posūkis į dešinę baigėsi nuostoliais (64)

Vairuotojo posūkis į dešinę paskutinę minutę baigėsi liūdnai – tiesiai važiavęs...

Prancūzų menininkės Sophie Calle kūriniai Kaune tampa lankytojų traukos centru

Sophie Calle – prancūzų menininkė, maištininkė, šokiruojanti ir stebinanti meno pasaulį savo...

Skaitytojo dėmesį prikaustė pasiūlymas nemokamai važiuoti apsipirkti į Lenkiją (98)

Lietuvoje vis kylant paslaugų ir maisto produktų kainoms, gyventojų keliai vis dažniau veda į...

Top naujienos

Išardoma Ignalinos AE: pamatykite, kaip ji atrodo dabar (231)

2009 metais sustabdžius antrojo bloko eksploataciją, prasidėjo Ignalinos atominės elektrinės...

Įvardino, už ką nori balsuoti Prezidento rinkimuose: išryškėjo trys favoritai (526)

Po pusantrų metų vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose daugiausia gyventojai norėtų...

Po baikerio dingimo – sulaikytas įtariamasis, prokurorai prašo jį suimti teistas dėl R. Kirilkino užpuolimo (20)

Baikerio Aivaro Kilkaus dingimo istorijoje – sulaikymas. Ikiteisminį tyrimą atliekantys...

Žada prestižinę specialybę ir gerai apmokamą darbą, bet apsigauti neverta (93)

Darbo birža , kurios pagrindinė paskirtis – padėti nesėkmės ištiktiems žmonėms vėl...

Įspėja: Rusijos žvilgsnis krypsta į kitą regioną (344)

Rusija ką tik užbaigė karines pratybas „Zapad“ – didžiausią tokio pobūdžio akciją nuo...

Lėktuve patyrė košmarą: šito tikrai nesitikėjo (6)

Britų avialinijos ir vėl atsidūrė dėmesio centre, tačiau kaip ir dažniausiai, ne iš gerosios...

G. Remeikienė. Atviras laiškas ŠMM ministrei J. Petrauskienei (36)

Kodėl Lietuvos valdžios atstovų tokia maža savivertė? Ir kodėl neįsiklausoma į tiesiogiai...

Mistiška vieta Aukštaitijoje, kurios paslaptys vis dar neįmintos (1)

Paklausus lietuvių, koks jų manymu garsiausias lankytinas objektas yra Aukštadvario regioniniame...

Atgimęs J. Valančiūnas žavėjo žvėrišku žaidimu, bet pakliuvo ir į Shaqo radarą (26)

„Negalėčiau sakyti, kad esu kitoks Jonas, bet aš esu geresnė Jono versija“, – prieš NBA...