Darbas iš namų – tikras karantino iššūkis. Kaip jame įžvelgti pliusų ir kaip dirbti produktyviai?„Swedbank“ Karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman atsakė į skaitytojų bei žiūrovų klausimus ir patarė, kaip palengvinti darbo iš namų kasdienybę.
Dažniausiai dirbantys namuose akcentuoja problemas, tačiau iš pradžių – galbūt yra ir privalumų? Specialistė įvardijo du teigiamus dalykus.
„Kalbėdami apie pliusus žmonės dažniausiai įvardija tokius dalykus kaip sutaupytas laikas, nes nereikia vykti į darbą ir galima išvengti kamščių bei jų keliamo streso.
Tie, kurie neturi pertraukinėjančių ir nuolatinio dėmesio reikalaujančių namiškių, sako, kad dirba net efektyviau, nes aplink nėra garsiai telefonu kalbančių kolegų ar pašnekesių apie orą“, – šypsojosi Karjeros centro vadovė primindama, kad privalumai galioja tik tuo atveju, kai nėra pertraukti galinčių faktorių.
Viena „Delfi“ skaitytoja feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“ pasiteiravo, kaip paskirstyti laiką dirbant iš namų? Juk jį reikia skirstyti ir darbui, ir namams, o kai šalia dar – trys vaikai ir vyras. L. Žemaitytė-Kirkman patarė, kaip paskirstyti laiką, kad nenukentėtų nei darbai, nei vaikų edukacija.
„Reikėtų prisiminti, kad dabar dirbame labai neįprastom, galima net pavadinti – išgyvenimo, sąlygomis. Šalia darbo dar turime pareigas, mama dar tampa ir auklėtoja ar mokytoja. Viską suderinti tobulai, kad niekas nenukentėtų, turbūt yra šiek tiek nerealu.
Be abejonės, yra, kas galėtų mums palengvinti reikalus. Visoms šeimoms, auginančioms darželinukus ar moksleivius, kuriems reikia padėti su užduotimis ar pamokomis, į darbo grafiką patariame žiūrėti lanksčiai.
Tai reiškia, derinti darbą prie šeimos ritmo. Turint namuose tris vaikus nerealu tikėtis efektyvaus darbo nuo 8 iki 17. Darbo laiką reikėtų paskirstyti gabalais ir į tuos darbus įterpti naujai atsiradusias namų pareigas.
Padeda susitarti su antra puse dėl vaikų priežiūros pamainų. Tarkime, mūsų šeimoje esame susitarę taip: iki pietų už vaikus atsakingas vienas žmogus, o po pietų – kitas. Taip žinau, kad po pietų galėsiu atsidėti tam nepertraukiamam darbui, kuris reikalauja viso dėmesio: pokalbiams telefonu ar panašiai. Kartais, priklausomai nuo darbo, keičiamės pamainomis.
Žinau šeimą, kuri pasidariusi rimtų pokalbių ir darbų kalendorių, kad poros darbai nesidubliuotų. Taigi, reikia lankstumo ir vaikų priežiūroje, ir darbo grafike“, – pabrėžė L. Žemaitytė-Kirkman.
Nerimas ir darbo perteklius
Kita problema, su kuria susiduria žmonės, tai – negebėjimas sustoti dirbti. „Delfi“ skaitytoja feisbuko grupėje „Pinigai ir reikalai“ teiravosi, ką daryti, kai dirbant namuose dingsta darbo laiko ribos – atrodo, tie darbai nesibaigia ir kompiuterio nebeišjungi net norėdamas.
„Vadinamasis žinių darbuotojo prakeiksmas. Darbas neturi pabaigos – norint, galima dirbti nuolatos, juk visada bus ką patobulinti, ką pridėti ir panašiai. Einant į biurą atsiranda tam tikra disciplina, atsiskiria erdvės. Namie tokios prabangos neturime.
Šiuo atveju reikėtų susikurti aiškią darbo vietą. Visiems, dirbantiems namuose, reiktų turėti savo atskirą vietą darbui – kur jūsų stalas, jūsų kėdė, kompiuteris ar kitos darbo priemonės. Tada pasiskirstyti savo darbo valandas, nusistatyti, kada man bus pietų pertrauka.
O dienos pabaigoje atlikti kokį ritualą, leidžianti užbaigti darbo dieną – pavyzdžiui, peržiūrėti darbo planą, susidėlioti planą kitai dienai ir pilnai išjungti kompiuterį.
Dar vienas dalykas – susiplanuoti laiką po darbo. Ką veiksime: sportuosime, gaminsime valgyti ar žiūrėsime televizorių? Tai turėtų būti kažkas malonaus, tikrai leidžiančio pailsėti“, – dėstė specialistė.
Dar vienas skaitytojas nerimavo, kad kitaip, nei dirbant biure, jo darbo nemato vadovas. Kai nėra nuolatinio kontakto, vadovams gali atrodyti, kad darbuotojas tiesiog tinginiauja. L. Žemaitytė-Kirkman siūlė atkurti bendravimą nuotoliniu būdu.
„Nerimas kyla iš nutrūkusio bendravimo. Biure labai lengva trumpai šnektelėti, duoti vadovui žinoti, ką veiki, o kai esame fiziškai toli? Reiktų pabandyti tą bendravimą atkurti.
Galime net pasiūlyti vadovui trumpus virtualius susitikimus. Vieną savaitės pradžioje, kai pristatome savaitės planus, o antrą – pabaigoje, kai aptariame rezultatus. Tai gali būti vaizdo skambutis, o gali būti ir kartą per dieną siunčiamas elektroninis laiškas, kai parašome, ką veiksime tą dieną. Tą galima daryti ir komandiniu būdu, ir individualiai“, – pasakojo ekspertė.
Su žiniomis neprašausi
Kitas sunkumas – kai matai, kad įmonė, kurioje dirbi, skęsta. Jei užklausų ir pardavimų kiekis mažėja, ryškėja įmonės problemos, atrodo – gero nelauk. Dauguma dabar jaudinasi dėl savo ateities, darbo vietos.
Į grupę „Pinigai ir reikalai“ parašiusi buhalterė rūpinosi dėl galimai prastėjančios darbovietės padėties ir teiravosi patarimo – galbūt verta kažko mokytis nuotoliniu būdu ar kitaip ruoštis galimam darbo netekimui?
„Reiktų žinoti, ar moteris veda dalinę apskaitą, ar pilną. Jei dalinę, tuomet verta mokytis pilnos apskaitos. Šiuo metu didelę paklausą turi tarptautinės buhalterijos išmanymas – būtų naudinga gilintis į ją.
Daugeliui darbuotojų reikalinga anglų kalba – tiek kalbėjimo, tiek rašymo sklandumas, tad verta gilinti ir jos žinias, niekada neprašausite pasitobulindami. Kiekvienoje specialybėje galima gilintis į specifinius dalykus.
Netgi atsigręžti į laipteliu aukščiau stovinčius koleges ir paklausti savęs, ką jie turi ar žino, ko neturiu ir nežinau aš? Tada bandyti tai pasiekti, stiprinti savo žinias ir stengtis iš jų pasimokyti“, – patarė L. Žemaitytė-Kirkman.
Kviečiame skaitytojus prisijungti prie feisbuko grupės „Pinigai ir reikalai“, kurioje galite užduoti klausimus, susijusius su finansais. Grupę rasite paspaudę čia. Į jūsų klausimus bus atsakoma „Delfi ryto“ laidoje trečiadieniais ir penktadieniais.