Šiais metais nevargino noras būti kaip visuomet ir lėkti po parduotuves, ieškant dovanų tiems, kam neva kiekvienų švenčių proga privalėčiau jas dovanoti. Nutariau tiesiog pasimėgauti gera nuotaika ir dvasine ramybe. Nepirkau niekam nieko ir įdomu tai, kad nesulaukiau nei vieno pasveikinimo iš kitų. Pasirodo, kiekvienas turėjo svarbesnių reikalų ir užsiėmimų, o neįvykdyti mano lūkesčiai net privertė juos pykti. Nustebau sužinojęs, kad iš manęs tikėjosi kažko, su kuo aš visai nesutinku ir nenoriu. Neklausė, neprašė ir neatsiprašė, o eilinį kartą tik teisinosi ir vertė kaltę ant gyvenimo sunkumų bei žmogiškų silpnybių.
Stebuklas įvyko netikėtai, kai iš sporto salės persirengimo spintelės netyčiom iškrito telefonas, kuris kitą dieną pradėjo be paliovos krautis ir išsijunginėti, taip dirbdamas iki tol, kol baterija išseko. Iš pradžių buvo kilęs noras greitai pirkti naują ar nešti remontuoti – juk Kalėdos, privalu sveikinti ir būti pasveikintam... Galop susimąstęs nutariau to nedaryti ir palikti viską kaip yra. Dar taip ramu ir gera seniai nebuvo. Niekas neskambina ir niekas nieko neprašo – nei atleidimų, nei kvietimų ir skausmingo vaidinimo, neva tikrai taip ir reikia. Gal kiek egoistiška, bet ar šventiniu metu neturime teisės švęsti ir būti pakylėtos nuotaikos? Švęsti taip, kad būtų gera, smagu ir liktų ilgam atmintyje?
Sutiktos Kalėdos buvo įspūdingos – jaučiau dvasinę ramybę, skyriau laiko apmąstymams apie praėjusius metus, draugus, pažįstamus, sutiktus naujus žmones, bendravimą, išgyvenimus, draugystę ir meilę. Viskas savaime sustojo į savo vietas – tai buvo geriausia dovana apie kurią negalėjau net pagalvoti, nes jokiais pinigais neįkainosi.
Dabar artėja Naujieji Metai... Telefonas iki šios dienos – geriausias žaislas, kuris dirba kaip pašėlęs, vis mirgėdamas logotipais ir gražiais kosminiais vaizdais, kurie be paliovos kartojasi iš naujo ir iš naujo, bet noro grįžti bendrauti taip ir nekilo. Vis dar paveiktas stebuklingo atsitiktinumo, sužavėtas šventine dovana mąstau, kad paskutinių šventėms skirtų pinigų negaliu vadinti nei paskutiniais, nei šventiniais, nes tiesiog jų neišleidau. Gavau šiais metais daugiau – laiko apmąstyti ir pagalvoti apie savas vertybes, norus ir planus kitiems metams!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!