E. Tombak renginio pradžioje prisipažino, kad nedažnai vyksta į susitikimus, tad šiek tiek jaudinasi, tačiau šnekos ir temų moteriai toli gražu nepritrūko. O ir auditorija pasitaikė puiki – bene kiekvienas skaitė jos knygas ar žurnalus, atsirado ir užsiimančių joga. Smulkutė, nuolatos besišypsanti, garbanė prisiminė, kaip gimė pirmasis Lietuvoje nepriklausomas žurnalas moterims „Ieva“.
E. Tombak atskleidė, kad nuo mažens buvo labai drovi, neryžtinga, todėl savo kompleksams nugalėti įstojo žurnalistiką. Baigus studijas, jai teko padirbėti „Jaunimo gretose“, tačiau po gimdymo atostogų naujasis redaktorius išdėstė savo poziciją dėl kolektyve dirbančių mamų, tad teko išeiti iš darbo.
„Įsižeidžiau, nusivylimas ir paskatino visiems įrodyti, kad galiu leisti savo žurnalą“, – pasakojo Eva. „Tuo metu ėjo tik keli leidiniai: „Nemunas“, „Moteris“, „Šluota“. Visi buvo spausdinami ant laikraštinio popieriaus, o tuo tarpu „Ieva“ lygiavosi į vakarietiškus leidinius, kuriuose gausu nuotraukų, geras, kokybiškas, blizgus, žurnalinis popierius. „Patys pardavinėjome pirmuosius numerius pro atdarą mašinos langą. Visas tiražas – 35 000 egzempliorių buvo iššluotas vos per pora dienų“, – džiaugėsi Eva. „Tačiau netrukus ėmė rastis ir kitų žurnalų, atsirado konkurencija dėl reklamos užsakovų. Klimpome į skolas, grėsė uždarymas, taip pat neliko ir motyvacijos“, – prisiminė moteris.
Tuo metu redaktorei ėmė skambinti iš Londono ir siūlyti reklamuotis Didžiosios Britanijos rinkodaros leidinyje. Šis malonumas atsiėjo tais laikais milžiniškus pinigus – 2600 dolerių už pusės puslapio reklamą. Pats skelbimas, pasak poros, nedavė jokios naudos. Tačiau akis užkliuvo už tame leidinyje išspausdinto „Cosmopolitan“ žurnalo reklamos. Šeimyninis tandemas nusprendė, kad tai jų šansas. Per ketverius metus buvo sutvarkytos visos reikiamos sutartys bei dokumentai ir Lietuva pirmoji iš trijų Baltijos šalių ėmė spausdinti šį, iki šiol labai populiarų leidinį.
Leidybos pasaulyje 20 metų praleidusi Eva šį laikotarpį vadina sudėtingu, bet svaiginančiu. „Tuo metu išėjusi knyga „Kas liko už kadro“ buvo tarsi apžvalga, reziumė, kartu ir noras trenkti durimis, užbaigti šį laikotarpį“, – knygą pristatė viešnia. „Laimės mėginome ieškoti kitur, kitame pasaulio krašte. 9 mėnesius praleidome kosmopolitiškame, anglakalbiame Vakarų Australijos mieste Perte, kuriame vos 1,5 milijono gyventojų. Čia įsigijome naują verslą – kavinę, tačiau jis gana greitai žlugo. Teko grįžti atgal į Lietuvą“.
Būtent Australijoje Eva pradėjo aktyviai praktikuoti jogą, nors bandymų būta ir Lietuvoje. „Aš visą gyvenimą sportavau – lankiau aerobiką, fitnesą, kasdien bėgiojau. Tačiau tik atradusi jogą supratau, kad tai kur kas taiklesnė priemonė, padėjusi nuraminti mintis, surasti savyje stiprybę, o kūno modeliavimas tėra malonus pašalinis efektas“, – pasakojo ji. Šiuo metu E. Tombak veda jogos užsiėmimus. Moteris prasitarė rašanti trečią knygą apie laimę. O kol ji dar tik pakeliui, autorė daugiau papasakojo apie paskutinį savo literatūrinį darbą – „Laisvė basomis“. „Tai ne jogos pradžiamokslis ar pozų katalogas, greičiau knyga, padėsianti prisijaukinti jogą. Čia rasite australiškų nuotykių, filosofinių pamąstymų, pasakėčių, budistinių istorijų, mitų ir nedidelė dalis paprastų praktinių jogos pratimų“, – pabrėžė autorė. Na, o pabaigoje žavioji viešnia pademonstravo ir paragino visus išmėginti keletą kvėpavimo pratimų, kad galėtų patys įsitikinti, kad jogos nereikia bijoti.