Deja, buvau informuota, kad mano pageidaujama knyga – labai populiari, laukia skaitytojų eilutė. Į tą eilutę įtraukė ir mane. Kitaip sakant, rezervavo knygą ir man. Kai ateis eilė, tada ir gausiu. Praneš elektroniniu paštu.
Laukiu pusę metų – jokios žinios. Vėl kulniuoju į biblioteką. Išgirstu, kad begėdė emigrantė knygą buvo nusivežusi į Angliją, ilgai negrąžino, todėl eilė užtruko. Tiesa, dabar tą knygą skaito asmuo, kuris ją rezervavęs vėliau už mane, o mano pavardės rezervavusiųjų knygą skaitytojų sąraše kažkodėl nelikę. Kodėl taip atsitiko, bibliotekininkės taip ir nepaaiškino. Kaip ir neatsakė, kodėl aš negavau jokio pranešimo, kad jau sulaukiau eilės knygą skaityti. Ką gi, paprašau įtraukti į eilę iš naujo ir kantriai laukiu toliau.
Po pusmečio vėl kulniuoju į biblioteką. Dainelė kartojasi: mano eilė praėjusi, bet kodėl ji praėjusi – neaišku. Išvertę akis, bibliotekininkės tvirtina, kad pranešimą el. paštu turėjau gauti, o jei negavau, esą mano problemos. Ir pasiūlo į eilę registruotis iš naujo. Registruojuosi. Ir vėl – tyla.
Kai dar po poros mėnesių nuvykstu į tą pačią biblioteką tuo pačiu klausimu, jau net nežinau, ar juoktis, ar verkti: bibliotekininkės, lyg tie gyvulėliai ilgomis ausimis, žiūri į mane su šypsena ir praneša, kad knygą paėmęs kitas skaitytojas, nes aš jos taip ir nepasiėmusi. Beje, dabar tą knygą skaitąs žmogus, kuris jos net nebuvo rezervavęs – tiesiog atėjęs į biblioteką, pamatęs ir pasiėmęs. Bibliotekininkė eilinį kartą maloniai pasiūlo knygą rezervuoti iš naujo. Ir patikina, kad dabar jau tikrai viskas bus gerai.
Ir vėl jokios žinios iš bibliotekos, ir vėl, jau beprarasdama kantrybę, teiraujuosi, kas atsitikę. Ir vėl sužinau, kad knyga – paimta, bet kodėl, jai sugrįžus į biblioteką, manęs niekas neinformavęs, neišgirstu. Bibliotekininkės numykia, neva yra ribotas rezervacijos laikas, jeigu į jį „neįtilpau“, automatiškai sistema mane ir išmetusi. Supykstu, bet vėl atsileidžiu. Nugali noras knygą paskaityti. Gal jau šeštą kartą mane įtraukia į laukiančių knygos sąrašą. Esu pirma!
Buvo 2014 metų gruodžio 17 diena. Žinios iš bibliotekos – jokios, todėl vėl rodau iniciatyvą. Ir vėl išgirstu tą pačią litaniją – knyga buvo laisva, bet kažkas ją pasiėmė paskaityti. Tai sakykite, jau piktai teiraujuosi, kam siūlote knygos rezervavimą, jei ta sistema – grašio neverta, jei ji neveikia? Bibliotekininkės net įkaitusios man aiškina, kad „daugiau to nepasikartos“. Ir iš naujo mano pavardę įrašo į laukiančiųjų „Šantaramo“ sąrašą. Pasiteirauju, iki kada dabartinis skaitytojas turi teisę mano taip trokštamą knygą skaityti – sako, kad iki 2015 metų sausio 7 dienos. Ačiū Dievui, viena sau pamanau, pagaliau baigsis dvejus metus trunkantis vedžiojimas už nosies. Bibliotekininkės garantuoja, kad, kai tik skaitytojas knygą atneš, niekam jos neduos, iškart paliks man.
Sausio 6 dieną skubu į biblioteką, baimindamasi, kad tik vėl kas tos knygos iš panosės nenukniauktų. Ir ką jūs manot – išgirstu, kad vos prieš pusę valandos ją pasiėmęs kitas skaitytojas!!! Supykstu nejuokais – jei būčiau blogai išauklėta, gal ir rusiškai plūstis pradėčiau… O bibliotekininkės, žvilgčiodamos viena į kitą, vaiposi ir dar išdrįsta pareikšti, kad neatvykau laiku knygos pasiimti, kad pavėlavau (paskutinis skaitytojas knygą į biblioteką esą pristatė anksčiau termino), todėl knygą paėmė kitas žmogus.
Bet kaip man žinoti, kad skaitytojas knygą atneš anksčiau? Galų gale, kam reikalingas, įtariu, pakankamai brangiai mokesčių mokėtojams kainavęs knygų rezervavimo sistemos įdiegimas, jeigu ta sistema neveikia? Bibliotekininkės arogantiškai atkerta, kad sistema įdiegta respublikiniu mastu, vadinasi, suprask, jos čia „ne prie ko“. Ir tik paskutinę akimirką, kai jau atvirai piktinuosi esančia betvarke, viena bibliotekos darbuotoja pasitikslina, koks esąs mano el. pašto adresas, kurį tos pačios bibliotekos darbuotojos kažkada įtraukė į knygų rezervavimo sistemą. Pasirodo, žiopla bibliotekininkė parašiusi nepilną mano el. pašto adresą – nugnybusi „com“. Dėl to aš niekada ir negaudavau jokio pranešimo apie rezervuotą knygą. Man net į galvą neatėjo mintis, kad šių dienų bibliotekininkės gali būti tokios neraštingos!!!
Kita vertus, elektroninis laiškas su netiksliu adresu turėjo grįžti atgal į biblioteką, o darbuotojos privalėjo šią klaidą pastebėti ir ištaisyti. Kaip matyti, visiems „dzin“ – panašu, kad niekas į tą sistemą nė akies neužmesdavo.
Apie atsainiai dirbančias bibliotekininkes pranešiau bibliotekos direktorei. Ir tiesiai rėžiau, kad bent jau šiame filiale dirbančios bibliotekininkės nevertos, kad būtų keliami atlyginimai.
Išvada: jei tai būtų privati įstaiga, tokiems darbuotojams darbdavys, net neabejoju, be skurpulų parodytų duris. Bet čia, kaip matyti, galioja kitos taisyklės. Ir kita tvarka. Tiksliau – betvarkė.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė:
„Geriausia būtų, jeigu tokioje situacijoje patekęs skaitytojas gerokai anksčiau kreiptųsi esant nesklandumams, užuot tyliai savyje kaupęs nepasitenkinimą. Apmaudu, kad taip nutiko. Kad tokių situacijų nepasitaikytų skaitytojams sukurta galimybė patiems rezervuoti knygą pasinaudojant Lietuvos integralia bibliotekų informacijos sistema (LIBIS). Joje galima matyti savo leidinių užsakymus, koreguoti bei tvarkyti asmeninę informaciją, kontaktinius duomenis. Jeigu tuo būtų pasinaudota, greičiausia, šio nusiskundimo nei nebūtų.
Bibliotekoje dirba patyrusios ir kompetentingos darbuotojos, ne vienerius metus aptarnaujančios Kauno miesto gyventojus. Dažnai sulaukiame skaitytojų padėkų ir pagyrimų, tačiau, nepaisant visko, pasitaiko ir apmaudžių nesusipratimų. Dėl to skaitytojos jau atsiprašėme, pageidaujamą knygą suradome ir pateiksime skaitytojai.“