DELFI skaitytojas Vidas dalijasi jau trečia pasakojimo dalimi, kaip jam sekasi savarankiškai Klaipėdoje statyti namą.
© DELFI / Tomas Vinickas

Žaibosauga. Dirbau šioje srityje keletą metų. Individualiam namui žaibosauga neprivaloma. Ir išvis, Lietuvoje žaibosauga gal kažkiek reikalinga vienam namui iš dešimties. Ne daugiau. Ypač agresyviose zonose. Ant kalnelio, geležingose ar molingose zonose, kur maža grunto varža. Tai – atskira tema. Apie aktyvinę žaibosaugą išvis priburta tiek, kad skaičiais nei pardavėjai, nei montuotojai dažnai negali „padengti“ net trečdalio to, ką priburia.

Didelėje dalyje ES valstybių aktyvinė žaibosauga laikoma techniniu „nonsensu“ ir valstybės sertifikuojama tik pasyvinė žaibosauga. Taigi, montuočiausi ir montuosiu tik elementariausią pasyvinę su vienu nuvedikliu ir su vertikaliu įžeminimu. Tokią už 400-600 eurų lengvai pasidarysite. O jei montuosite pats, detalės daugiausiai tik ketvirtadalį šios sumos tekainuos ir padarys tai vienas žmogus per dieną. Tačiau reikia mokėti teisingai perdengimo kampus iš diagramų išsiskaičiuoti. Nesudėtinga. Kam įdomu, galite privačiai ar per „Facebook“. Plati tema.

Finansai 2. Dar nuo mano tėvo namo statybos laikų pamenu mano tėvelio patirtį planuojant namo kaštus. Suskaičiuoja visas pagrindines vienam statybos etapui reikalingas medžiagas. Reali statybos kaina dirbant savo rankomis ir tik kartais naudojantis pagalbinio darbininko paslaugomis bus maždaug ši suma trigubai. To tikrai turi pakakti. Tiek visur ir sumokėdavo. Jei samdysite meistrus, prie gauto skaičiaus pridėkite dar 50 proc. Jei skaičiuoti konkrečiai dabar man artėjantį sienų kėlimo etapą (be apšiltinimo), tai matau, kad pagrindinės medžiagos – dvi eilės betono keramzito iš apačios, ARKO blokeliai aukščiau, sąramos, žiedas ir murlotas viršuje – kainuos apie 4 tūkstančius eurų. Taigi, už 10 tūkstančių eurų tai turėtų pavykti. Jei samdyčiau, greičiausiai reiktų planuoti apie 15 tūkstančių eurų išlaidas. Sumą labai žiauriai išaugina taip vadinamos pridėtinės išlaidos. Visais laikais statybose jos buvo ne mažesnės nei 40 proc. Mažuose objektuose jos gali siekti ir 50 ir daugiau proc. Transportas, smulkios medžiagos, nenumatyti darbai, įvairios problemos ir kita.

Yra keturi ar penki pagrindiniai namo statybos etapai, kurie su šiokia tokia paklaida kainuoja panašiai: pamatai su komunikacijų įvadais, sienos, stogas, durys ir langai, vidaus įranga ir apdaila. Tiesa, pastaroji gal kiek brangesnė. Taigi, jei sienų statybų sąmata yra arti 10 tūkstančių, visas namelis 70-80 tūkstančių ribose turėtų pavykti. Be baldų. Teoriškai samdomas meistrų darbas lyg ir nėra brangus. Tačiau praktiškai dažnai gaunasi sumos, šiek tiek viršijančios sutartus kaštus. Mat visad atsiranda nenumatytų aplinkybių.

Bene didžiausi samdytų meistrų darbo trūkumai yra du. Pirma, jie dažniausiai nei kiek nepadeda sutaupyti laiko. Kol jų sulauki ateinant ir kol jie užbaigia, greičiau savo jėgomis viską jau būtum pasidaręs. Meistrų tarpe labai populiari filosofija „Klientą paimti“. Dar blogiau, jei iš to kliento ir užstatą paima. Arba darbus pradeda ir kažkur „trumpam“ išvyksta. Tuomet susirenka visą sąrašą darbų ir kada kur nuvyksta dirbti yra labiau jau Dievo, o ne užsakovo valioje.

Antras trūkumas – jie galvoja tik apie siaurą savo operaciją. „Dzin“ jiems yra tavo objektas ir sprendimai. Ir tik išvykus meistrams dažniausiai tolimesniuose statybos etapuose randi, kad kažką buvo galima numatyti geriau ir padaryti protingiau. Dirbdamas savo rankomis apie kiekvieną kampą triniesi šimtus kartų. Ir randi tokius sprendimus, kurie, oi, kokie racionalūs, logiški ir finansiškai patrauklūs būna. Būkite savo objekte nuo ryto iki vakaro. Kasdien. Rasite tokių sprendimų ir išvengsite tokių klaidų, kurios finansiškai Jums „dovanos“ daug daugiau, nei uždirbsite tas dienas darbe sėdėdami. Teisingoje vietoje pamate ar perdangoje įdėta įvadinė gilzė (mano namelio pamatuose yra 8 , o perdangoje 32 įvadinės gilzės), armatūrėlė lango apačioje, drenažas po rūsio grindimis, kanalizacijos vamzdelis kažkokioje spec. vietoje, viso sklypo drenažinis griovys ir t.t.... Dešimtys ir šimtai minčių ir idėjų.

Žaliavos. Bakstelsiu tik keletą taškų. Šiek tiek išsamiau parašysiu kitame straipsnyje.

Betonas – tik gamyklinis. Net pamatams. Jis toks kokybiškas, kad pamatams nereiks jokios hidroizoliacijos. Bandant pasimaišyti pačiam, kokybė nukentės keliskart. Įsivelsite į didžiulę riziką, tampysite ir kasite viską rankomis, vienai maišyklei sutaupydami tik 1-2 litus. Todėl labai apsimoka sekti orų prognozes ir surinkus kiek įmanoma daugiau klojinių, viską užpilti vienu kartu. Manau, kad būtent taip net langų sąramas ar stogo kolonas padarysiu.

Mediena. Pilnas internetas patarimų pirkti pjautą mišką su atvežimu ir susipjauti mobilią lentpjūvę savo sklype. Bene pagrindiniu argumentu pateikiama, kad likusiomis atraižomis ( 30-40 proc.) kūrensite kelis metus. Ir lyg visai pamirštama, kad už šias atraižas jūs sumokėsite ne malkinių medienų kainą, bet kokybiškos statybinės medienos kainą. Taigi, trigubai. Paskaičiavęs, kiek reikės medienos, reikalingos perdangai ir stogui, gavau, kad jei perku mišką, man su supjovimu ir transportu tai kainuoja apie 2100 eurų. O jei perku pjautą ir jau impregnuotą medieną, tai man kainuoja tik 1500 eurų. Tiesa, perkant pjautą mišką liks apie 7 kubai atraižų. Taigi, lyg ir po 90 eurų už kubą menkaverčių eglinių malkų, kurias dar reiks suskersuoti, sandėliuoti ir tvarkyti, kol tas kūrenimas Jūsų name prasidės...

Tiekimo problemos. Statybas išdalinau etapais. Pirmas etapas – pamatai, rūsys ir komunikacijos. Susidariau pagrindinių medžiagų sąrašą ir permečiau keliems tiekėjams. Kai kurių tiekėjų savotiškas darbo stilius išlindo iškart. Paskui tai patvirtino ir klaipėdiečiai bičiuliai. Galop apsistojau ties vienu žinomu prekybos centru. Viskas būtų gan neblogai. Ir medžiagas visai neblogas turi. Ir kainos gan palankios. O ir klaipėdiečiai vadybininkai (konkrečiai Aivaras), jei nebūtų silpnokas kai kurių klausimų išmanymas, pasirodė pagarbos verti. Tačiau jau sistema sistema...

Spalį iš jų nupirkau dalykų gal už kokius 3 tūkst. eurų. Lapkritį – jau mažiau nei už pusę šios sumos. Gruodį važiavau tik kai kurių smulkmenų, nors bendri mano pirkimai ir gruodį buvo ne mažesni. Tam, kad gaučiau vadybininko pažadėtą kainą, pirmiausiai turi persivesti pinigų į to prekybos centro sąskaitą. Mušant tiesiog grynuosius „per kasą“, vadybininkas negauna jokio uždarbio. Įsivaizduokite – svetimame mieste, darbas darbą veja, turi persirengti ir kažkur važiuoti prie kompo. Be to, pervedus pinigus, gali paaiškėti, kad reikalingos medžiagos nebeliko. Arba galite rasti kokį spec. variantą už spec. kainą kitur. Taigi, paralyžiuosite taip reikalingas sumas. Šios sistemos veikimas aiškinamas tuo, kad vadybininkas gali eiti per salę ir taikytis į pirkti besiruošiančius pirkėjus, žadėdamas jiems palankesnę kainą ir tokiu būdu gaudamas procentą nuo jo pirkimų. Taigi, prekybos centro vadai savas baimes pavertė problemomis klientui, kur linkiu jiems ir toliau sėkmingai sėdėti. Kodėl jie negali naudoti elementaraus kliento įvedimo į duombazę, kad jam „muštų“ nuolaidą, priklausomai nuo prekės ir sumos, ir susieti to su konkrečiu vadybininku – nesuprantu. Brangu? Tai kad ir elementari programa už kelis tūkstančius eurų tai leidžia. Tokiai kompanijai, su tokiais pardavimais... Nėra ką komentuoti. Kažkur sėdi koks ką tik apsiplunksnavęs marketingo vadukas, kuriam, kaip dažnai tai būna, skaičiaus eilutė prieš nosį yra dešimtkart iškalbingesnė, nei didieji procesai ir problemos su klientais. Taigi, žmogus savo darbą taupymu įsivaizduoja. Dar kartą linkiu jam sėkmės.

Mažiau problemų buvo su kita įmone. Vadybininkai dirba gan greitai. Kompetetingi. Konkretūs. Kompanija paliko gan neblogą įspūdį. Kainelės šiek tiek aukštesnės, nei to prekybos centro, tačiau sumokėta mėnesio viršsumė jiems nėra didelė, o jų sutaupyto laiko kaštai tikrai ženklūs. Pagarba.

Beje, Lietuvoje ko nors vadybininko užklausus, atsakymus galiu lyginti su vokietukų, su kuriais bendrauju jau beveik du dešimtmečius, atsakymais. Visko yra ir pas vokiečius. Tačiau nekonkretūs ar nekompetentingi atsakymai ten sudarys gal tik dešimtadalį. Lietuvaičiai, deja, sėkmingai šturmuoja atvirkštinę proporciją. Dažniausiai atsakys bet ką ir bet kaip. Po to klausi antrą kartą, trečią ir t.t. Ir vietoj trumpo ir konkretaus dviejų eilučių atsakymo (klausimai juk būna labai konkretūs), prasideda susirašinėjimai po pusę puslapio, paskui jau pereinantys ir į asmeniškumus ir t.t. ( „visiems aišku, tik jūs vienas kažko nesuprantate“). Ir visi turime darbo. Tokių susirašinėjimų subjektai, manau, ir jums gerai žinomi. Gan rimtos kompanijos. Tačiau žmonės žmonės...

Užklausiu vienos tokios kompanijos apie surenkamą angarą. Rinkos lyderiai, atseit. Paskambina vadybininkas ir pradeda siūlyti kažkokį olandišką. Sugeba tik išlementi, kad „ kokybiškas“. Į klausimus apie komplektaciją, kokybės kriterijus, langų, durų skaičius, matmenis ir sprendimus išvis nieko pasakyti negali. Keliskart pakartoja „geras klausimas“ ir galop dingsta visai, lyg nieko ir net nebūčiau užklausęs. Tokios tokelės.

Epilogas. Skiriu tai komentatorių grupei, kurie, kas ką beparašytų, vis siūlo savo emocine būkle susirūpinti. Dešimtmečiais, po tūkstančiais straipsnių – vienas ir tas pats. Aš asmeniškai visuose savo straipsniuose nevengiu šiek tiek paviešinti savo giluminių minčių ir išgyvenimų, kas mūsų provincialioje šalyje tikrai dar nelabai priimta. Taigi, šioje vietoje lyg ir stengiuosi eiti šiek tiek priekyje nuo tokios labai jau kompleksuotos ir užsidariusios mūsų visuomenės normų. Rašiau apie tai ir šiame straipsnyje. Neturite tų giluminių išgyvenimų ar minčių ir jūs? Netikiu, kad neturite. Ar atrodote protingesni tik todėl, kad tai slepiate? Paviešinkite ir pamatysite, ką kiti komentatoriai pasiūlys Jums.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI Piliečio rubrikoje bus publikuojamas ir šio teksto tęsinys!

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pritrenkė apleistų kapinių vaizdas: čia ne Sibiras ir ne Kazachstanas (63)

Pro Pumpėnų miestelį Pasvalio rajone važiavusį DELFI skaitytoją sukrėtė kapinių vaizdas....

Nufilmavo nematytą gyvį: ar Lietuvoje jau gyvena kolibriai? (20)

DELFI skaitytojas Valdas nufilmavo jam iki šiol nematytą gyvį. „Kas čia per vabzdys? Kažkoks...

Iš degančio namo išgelbėti kačiukai ieško namų (2)

Mes juos vadiname tiesiog broliais gaisrinukais. Šie liūtaširdžiai mažyliai buvo išgelbėti iš...

Per žingsnį nuo tragedijos: sustojęs išgelbėjo moters gyvybę (36)

Tai nutiko rugpjūčio pradžioje. Grįžinėjau iš Vilniaus, buvo maždaug vidurnaktis, kai staiga...

Gyvūnų gelbėtojams svyra rankos: gatvėje rado daug apleistų sergančių kačiukų (4)

Kokiame gyvenimo etape taip lengvai pametamas žmogiškumas? Kas turi nutikti žmogui, kuris lengva...

Top naujienos

Linas Kojala. Didžioji politika šokių aikštelėje (3)

Kai Jungtinių Valstijų prezidentas Geraldas Fordas galantiškai pakvietė Jungtinės Karalystės...

Milijonieriumi prisistatantis Aaronas Perezas sėdo į kalėjimą JAV, laisvėn išeis tik 2022-aisiais (178)

Mūsų šalyje puikiai žinomas, dažnai viešintis ir dar visai neseniai nepilnametę sužadėtinę...

Andrius Tapinas. Dienos, kai valstiečiams eina (477)

Kolega Rimvydas Valatka įdomiai rašo apie paskutinius neribotos valstiečių arogancijos metus.

Įspėjimas iš Prahos: vyksta intervencija Zemanas atsitvėrė tylos siena  (28)

Čekija ir Slovakija antradienį mini 50 metų senumo įvykius, kai sovietų tankai sutriuškino...

Teks prisitaikyti prie naujo klimato: nei vasaros, nei žiemos nebebus tokios, kaip anksčiau (106)

Ekstremalūs orų pokyčiai, kai vienus kraštus skandina potvyniai, o kitus kepina nebūdingas...

Valdžia turi realų kainų mažinimo įrankį, tačiau elgiasi priešingai? (17)

Valstybė gali mažinti kainų augimą dviem būdais – didindama konkurenciją ir šviesdama...

Prie sostinės daugiabučių nebeliks įprastų šiukšlių konteinerių: kokie pokyčiai laukia gyventojų (29)

Liepos pabaigoje Vilniuje, Karoliniškėse, buvo pristatyta nauja atliekų surinkimo aikštelė. Joje...

Lietuvių tyrimas atskleidė įdomius faktus apie baldų gamybą: kainą nustato tiesiog pagal nuojautą

Ar kada pagalvojote, kas nulemia vienų ar kitų produktų kainą? Kas diktuoja kainų pokyčius ir...

Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai (284)

DELFI pasiekė šokiruojanti filmuota medžiaga iš Lietuvoje esančių kailinių žvėrelių ūkių....

Pavojus dėl tymų grėsmingai auga: susirgo rekordiškai daug europiečių (69)

Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Europoje tymais...