O šventė žadėjo, kad kiekvienas bus ryto rasos lašais nupraustas ir apšlakstytas, pavaišintas stebuklinga 9 žolelių „laumių“ arbata, Janikės sūriu, Jonuko gira. O dar bus loterija be pralaimėjimo, žolininkės -konsultantės, koncertas, dainos, šokiai, rateliai, paparčio žiedo paieškos ir dar daug ko... visko gi neišvardinsi.
Šventė vyko popiežius Jonas Paulius II nusileidimo, kada jis lankėsi Šiluvoje, vietoje todėl pirmiausiai ir buvo pagerbtas popiežiaus - kaip paties žymiausio, garbingiausio ir mylimiausio Jono atminimas. Prie jo garbei pastatyto kryžiaus buvo padėti vainikai, kuriuos surinkę po žiedelį iš savo laukų suvežė seniūnijos bendruomenių atstovai, kaip Joninių laužo simboliai buvo uždegtos žvakės.
Kiekvienas šventės dalyvis prie ąžuolų vainikais apipintų vartų buvo apipraustas ryto rasa, nušluostytas lininiu ranksluosčiu bei paženklintas Joninių spaudu. Šventė prasidėjo Joninių tradicijas atspindinčiu žynio ir vaidilučių pasirodymu po kurio buvo įnešta Joninių vėliava ir paskelbta oficiali šventės pradžia.
Visus susirinkusius šventės kaltininkus sveikino rajono Meras, bendruomenės pirmininkė, seniūnijos saviveiklininkai bei muzikantai iš Raseinių. Jonai dalyvavo žvejyboje ir specialiai jiems sukurtame „Jonkubilyje“ gaudė savo laimę, kuri virto atsiminimo dovanomis.
Šventės dalyviai buvo vaišinami, kaip Joninėse ir pridera, namine duona, gira ir sūriu. Eilutė nusitęsė prie žolininkių, kurios mažne šimte butelėlių turėjo antpilų nuo visų ligų, negalių bei nelaimių ir dar vaišino karšta 9 žolelių arbata. O kiek įspūdžių buvo po loterijos be pralaimėjimų, kadangi laimėjimai buvo tokie spalvingi ir įvairūs, kad kėlė tikrai geras emocijas.
O dar buvo ir dangaus žibintų ir fejerverkų ir didelis Joninių laužas ir aišku paparčio žiedas. Dar galima rašyti ir rašyti, bet geriau pažiūrėkite patys... Gaila, kad kai kurie gražūs momentai nebuvo užfiksuoti, bet... bus juk dar Joninių... pasitaisysime.