Tie patys atlikėjai yra ir dainininkai, ir šokėjai, o kai kurie iš jų groja ir senoviniais muzikos instrumentais. Balandžio 6 d. 16 val. Plungės kultūros centro folkloro ansamblis ,,Gondinga“ maloniai kviečia plungiškius ir miesto svečius į savo jubiliejinį koncertą ,,Laiks nestuov vėituo“, skirtą kolektyvo 25-erių metų sukakčiai pažymėti.
Prieš tai folkloro ansamblio „Gondinga“ vadovė Dalia Stasikėlienė ir kolektyvo nariai mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.
- Kaip kilo idėja Plungės kultūros centro folkloro ansamblį pavadinti būtent „Gondingos“ pavadinimu?
- Pradžioje mūsų kolektyvas pavadinimo neturėjo. Mes vadinomės Plungės kultūros centro jaunimo folkloro ansambliu. Prabėgus keleriems veiklos metams pradėjome sukti galvas, kaip čia pasivadinus. Patarimo klausėme šviesios atminties Plungės kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės, kuri mums pasiūlė pasivadinti netoli Plungės stūksančio didžiausio Lietuvoje Gondingos piliakalnio vardu. V-VIII a. ant šio pilakalnio stovėjo medinė pilis ir klestėjo Gondingos miestas, dar 1253 m. paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Amžiams bėgant miestas nunyko, o šalia iškilo kitas miestas - Plungė. Išliko tik nuostabaus grožio Gondingos piliakalnis su savo istorine didybe.
- Iš ko semiatės naujų idėjų, kurdami folkloro ansamblio „Gondinga“ pasirodymus?
- Pasirodymų idėjos ateina galvon besikapstant po žemaičių tautosaką, bestudijuojant žemaičių papročius, tradicijas, folklorą, bendraujant su kaimo žmonėmis, išlaikiusiais savo šeimos papročius ir kalbančiais gyva žemaitiška šneka. Kai ką atsimenu iš vaikystėje girdėtų savo babyčių pasakojimų, kuriuos užsifiksavau visam gyvenimui ir gyvai matau savo vaizduotėje.
Labai patinka stebėti ir klausytis paprasto senų žmonių kalbėjimo turguje, autobuse, poliklinikoje, dar kur nors. Mane tokios situacijos tiesiog atgaivina, kūrybiškai ,,pakrauna“. Kai kurias idėjas parsivežame iš įvairių renginių šalyje ir užsienyje. Kai pradedame rengti naują programą, daug kūrybos, įdomių minčių pasiūlo ansambliečiai. Mes tada visi įsitraukiame į kūrybos procesą. Kai dirbi, tada atsiranda ir idėjos.
- Kokiais pasiekimais gali pasigirti folkloro ansamblis „Gondinga“?
- Nuolat mėgstame nuklysti į prisiminimus ir pasidžiaugti tuo, ką nuveikėme. Tikri folkloristai visame pasaulyje yra keistesni žmonės todėl, kad jie tarpusavyje nelenktyniauja, nerengia konkursų. O jeigu tokie konkursai kur nors ir vyksta, tai jie paprastai pavirsta į primityvokus šou, kurių turinys dažniausiai įgauna kryptį ne ta linkme, kokia turėtų būti, ir praranda tikrąsias vertybes. Mūsų ansamblis niekada netroško pasiekti išskirtinio pripažinimo konkursų, ,,išpūstų“, ne visada tiesą atspindinčių nominacijų prasme.
Na, nebent 2002 m., ką tik pasirodžius TV laidai ,,Duokim garo“, pagauti padūkėliško azarto, buvome įsitraukę į to žaidimo maratoną ir, plungiškių žiūrovų patriotizmo dėka, laimėjome antrą vietą. Mes visada turėjome kūrybinį tikslą ir stengėmės sukurti įdomesnį, turiningesnį, prasmingesnį gyvenimą sau ir kitiems. Ar mums pavyko savo darbais praturtinti plungiečių gyvenimą, pradžiuginti savo miestelėnus, gali vertinti mūsų organizuotų renginių, koncertų, vakaronių, tarptautinių folkloro festivalių ,,Saulelė raudona“ dalyviai ir žiūrovai.
- Kolektyvas minės labai solidžią meninės veiklos sukaktį, prašytume, kad Jūs su mumis pasidalintumėte įdomiausiais, įsimintiniausiais, netikėčiausiais ir pačiais išskirtiniausiais įvykiais, nuotykiais, akimirkomis, kurios Jus lydėjo koncertų, konkursų, gastrolių ar repeticijų metu visus 25-erius metus.
- Prisiminimų, įsimintinų įvykių yra be galo daug. Tarp jų yra ir nepakartojamų. Tarptautinio folkloro festivalio ,,Baltica“ Estijoje metu šeimininkai mus nuvežė į Puhtitsa ortodoksių moterų vienuolyną. Užburti nenusakomos vienuolyno auros paklausėme, ar galėtume kiemelyje pagiedoti žemaitišką giesmę. Pradėjus giedoti patys nesuvokėme to jausmo - giesmė tiesiog liejosi iš krūtinių vienuolyno tyloje. Pasirodo, mūsų giedojimą pro atvirą langą nugirdo ir vienuolyno Motinėlė, kuri po to išskirtine teise leido mums apsilankyti bažnyčioje, kuri įprastiems lankytojams nėra rodoma.
Amerikoje, Aidaho tarptautinio folkloro festivalio, kuriame dalyvauja folkloro ansambliai iš viso pasaulio, metu, belaukiant iškilmingo festivalio atidarymo, festivalio direktorė atlydėjo pas mus įsimintiną vyriškį. Tai buvo Aidaho Valstijos atstovų rūmų narys John A. Stevensonas. Prisistatęs, jis išsitraukė, maloniai perskaitė ir padovanojo mums savo dukters laišką, rašytą jam iš Lietuvos tarnybinės komandiruotės metu.
Lietuvos adresu išsakyti jo dukters žodžiai buvo be galo šilti ir kupini susižavėjimo mūsų šalimi ir jos žmonėmis. Ji su nuostaba rašė apie mūsų dainuojančią revoliuciją, Lietuvos gamtos ir miestų grožį, šiltus ir mielus Lietuvos žmones. Tad pakviestas dalyvauti Aidaho tarptautinio folkloro festivalio atidarymo ceremonijoje ir sužinojęs, kad čia dalyvaus ansamblis iš Lietuvos, jis būtinai panoro mus pamatyti.
Žinoma, teko jam padainuoti žemaitišką dainą, bet dainuojant atsakomybė buvo didesnė, negu dainuotum centriniame daugiatūkstantiniame Stambulo futbolo stadione (ką kažkada irgi teko daryti vieno festivalio metu), nors dainavome tik vienam žmogui. Labai norėjosi, kad amerikiečio susikurtas Lietuvos paveikslas taptų dar tobulesnis, ryškesnis. O tą amerikietės laišką ir dabar kartas nuo karto paskaitau.
Arba štai, momentas iš 2000 m. ,,Saulelės raudonos“ Plungėje. Besibaigiant vakariniam koncertui, užlipome į festivalio sceną, kuri stovėjo Senamiesčio aikštėje, dainuoti festivalio dainos ,,Saulelė raudona“. Vaizdas, žvelgiant nuo scenos į Senamiesčio aikštę, buvo nerealus. Sausakimša mūsų miesto centrinė aikštė, žmonių minia be pabaigos nusidriekusi J. Tumo Vaižganto ir Vytauto gatvėmis, kaip sugebėdama traukė žemaitišką dainą. Tokios žmonių minios folkloro renginyje mes dar nebuvome matę. Tai labai jaudino.
- Ką norėtumėte pasakyti, palinkėti savo gerbėjams, plungiškiams ir miesto svečiams, kurie ruošiasi apsilankyti Jūsų jubiliejiniame koncerte?
- Savo jubiliejinį koncertą pavadinome ,,Laiks nestuov vėituo“. Jame ir kalbėsime apie „Gondingos“ nugyventą 25 metų laiką. Koncerto metu mūsų lūpomis nuskambės ir tokia mintis: ,,Dėdėle tonke dabar gėrdam tuokės ruodas: ,,Skobo“, ,,Nabsuspiejo“, ,,Natoro laika“. Seniau liob sakys: ,,Laiks yr pininga“, vo dabar laiks pasėdarė ėr už piningus brongesnis“. Tad ir mūsų mieliems prisiekusiems žiūrovams, svečiams ir gerbėjams sakome, jeigu Jūs paaukosite savo brangų turtą - laiką ir apsilankysite mūsų jubiliejiniams koncerte, mes būsime Jums labai nuoširdžiai dėkingi.
Dėkojame už pokalbį, sveikiname su kūrybinės veiklos 25-mečiu, linkime visokeriopos sėkmės ir iki malonaus susitikimo balandžio 6 dieną, 16 valandą Plungės kultūros centre.