Mes esame tie patys bėdžiai, kurie prieš savaitę dėl pikto vairuotojo kaltės netekome vienintelių būtybių Žemėje, kurioms rūpėjome - savo mamytės katės ir broliukų.
Likusiems vienui vienutėliams šaltam ir priešiškam pasauly baimė sukaustė širdeles - mes, niekada nejautę šeimininko širdies šilumos, neturėjome nei kur eiti, nei prie ko glaustis. Juk gimėme ir visąlaik buvome nereikalingi...
Prisiminėme tąkart, kaip mama mums mažiukams, prisiglaudusiems prie jos po daugiabučio balkonu, tyliai murkdavo, kad būna pasaulyje stebuklų ir net nereikalingieji kartais tampa pačiais mylimiausiais ir kažkam vieninteliais. Netikėjome tada, kad toks rojus žemėje galėtų egzistuoti, bet, pasirodo, klydome - stebuklas, vardu Indrė, ištiesė į mus rankas. Taip mes, niekam nereikalingi juodai baltas broliukas ir juoda kaip gūdžiausia naktis sesutė, vėl radome būtybę, kuriai rūpėjome ir rūpime.
Iš pradžių buvo baisu - nauja vieta, nauji kvapai, nauji veidai ir balsai. Dėdės ir tetos, baltais chalatais, darė mums nesuvokiamus veiksmus. Tačiau, jei Indrė paglostydavo ir sakydavo, kad reikia, tai, vadinasi, reikia. Juk tai jos dėka mes gyvename neįtikėtinoje prabangoje - tik buvęs benamis gali suprasti, koks neįkainojamas malonumas yra nuolat maistuko pilnos lėkštutės (ir pilnas skrandukas!!!), šiltas guolis ir globėjos keliai, ant kurių susirangius taip malonu murkti. O murkiam mes daug, skubame taip Indrei atsidėkoti, nes ji greitai turės išvažiuoti, o mes kartu keliauti negalime.
Štai dėl ko kreipiamės į jus, kačių ir katinų mylėtojai, - ieškome naujų namučių, kad Indrė ramia širdimi galėtų išvykti, palikusi mus pačiose geriausiose rankose. Mes meilūs ir minkštučiai, sesutė kiek baikštesnė už broliuką, bet, nepaisant visko, ką per trumpą savo gyvenimą iškentėjome, abu esame labai smalsūs ir pasiryžę Tave, mūsų naujasis tikrasis ir vienintelis šeimininke, mylėti, kiek tik leis mūsų mažos širdelės.
Jei skaitai šį laišką, nedelsk, kreipkis į Indrę (868233962) arba Ritą (860373007).
