Bet šįkart Kongas – tai vienas iš daugelio gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ globotinių, didžiulis rainas katinas. Jis solidžios, net grėsmingos išorės (gal todėl ir vardas toks), bet labai ramaus, net flegmatiško būdo, kas ne visada jam išeina į naudą gyvenant prieglaudoje – kitos katės neretai jį nuskriaudžia.
Kongas maždaug penkerių metų amžiaus. Kas bent kiek išmano apie kates, pasakytų, kad tai katinas pačiame žydėjime. Apie jo gyvenimą iki „Lesės“ žinoma nedaug. Tiesiog vieną dieną buvusi globėja ar šeimininkė jį kartu su keliais kitais katinais atvežė į Vilniaus pakraštyje įsikūrusią „Lesės“ prieglaudą.
Be amžiaus dar žinoma tai, kad Kongas, laimei, neserga jokiomis pavojingomis ligomis. Jo skiriamasis ženklas – „tuoktuvių ritualų“ metu apkramtyta dešinė ausis. Ir dar jam trūksta kelių dantų. Katiną apžiūrėjusių veterinarijos gydytojų nuomone, ir „padailinta“ ausis, ir dantų stygius liudytų Kongą esant, tiksliau buvus, aršų „kovinį“ katiną. Įrodymų lyg ir per akis, bet pats Kongas visa savo esybe tokį spėjimą neigia. Na, kad ir kaip ten būtų, kovos jau praeityje, nes dabar jis, kaip ir dauguma „Lesės“ globotinių, yra kastruotas.
Šis katinas – vienas ramiausių mano kada nors matytų katinų. Žodis „ramus“ čia gal ne visai tinka, Kongas – tiesiog didžiai flegmatiškas. Vienas mėgstamiausių jo užsiėmimų – gulėti ant katinų sofos. Taip jis gali leisti valandų valandas, kol į prieglaudos kačių kambarį neįžengs žmogus. Tuomet Kongas atkunta ir siekia pelnyti įvairių gėrybių. Nori būti paglostytas, pakasytas. Jis glaudžiasi prie žmogaus net tada, kai tas atlieka jam kokią nemalonią procedūrą. Pakalbintas katinėlis atsiliepia meiliu „miau“.
Antroji Kongo aistra – maistas. Užkąsti jis sutiks visur ir visada. Tik pasiūlykite jam ko nors valgoma. Dėl šių dviejų aistrų – gulėjimo ant sofutės ir pavydėtino apetito – Kongo figūra bent man primena... asiliuką. Na, jei esate matę asilėlį, gabenantį jam iš šonų prikabintus nešulius, Jūs mane suprasite.
Mano akimis Kongas – idealus katinas. Meilus, ramus, neįkyrus, nebailus. Galiausiai – gražus. Tačiau kol kas jo niekas nepastebi. Nepastebi „Lesės“ internetinės svetainės ir daugybės kitų svetainių, kuriose yra Kongo skelbimas, lankytojai, ieškantys murkiančio šeimos nario, bet išsirenkantys vis kitus. Ne Kongą. Nepastebi jo ir į prieglaudą rinktis gyvūnėlių atvažiuojantys žmonės. Ir išsirenkantys. Vis kitus. Ne Kongą... Taip eina dienos, savaitės, mėnesiai... Laikas eina, o Kongas vis guli prieglaudoje ant savo katiniškos sofos ir laukia...
Labai labai tikimės, kad likimas pagaliau nusišypsos mūsų Kongui ir kažkas jį pastebės. „Kongas rado namus“, – štai ką aš ir tikriausiai kiti „Lesės“ žmonės kiekvieną rytą tikisi išgirsti. Todėl prašome – pastebėkite jį. Pastebėkite ir pamilkite. Pamilkite tokį, koks jis yra – nebe jauniklis, bet žydintis penkiametis katinas. Ramus ir geraširdis. Geraširdis tiek, kad kiti prieglaudos kačių kambario gyventojai jį kartais skriaudžia.
O jei Jūs, mūsų džiaugsmui, pastebėjote Kongą ir norėtumėte su juo susipažinti, pabendrauti, susisiekite su „Lesės“ komanda el. paštu info@lese.lt arba telefonu 8 605 33 452.