aA
Šių metų kovo 29-31 dienomis Mainco miestas Vokietijoje nusidažė lietuviškos trispalvės spalvomis: Čia pirmą, o iš viso jau aštuntą kartą Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS) sukvietė lietuviškąjį Vokietijos jaunimą į Idėjų dirbtuves. Renginys šiemet sutraukė apie 40 dalyvių, didžioji dalis kurių, kaip jau įprasta, atvyko iš įvairių Vokietijos regionų, taip pat sulaukė svečių iš Austrijos, Ispanijos ir, be abejo, Lietuvos.
Idėjų dirbtuvės 2019 Maince, arba kaip pasiekti savo gyvenimo viršūnes
© Organizatorių nuotr.

Palietėme, kaip visada, labai įvairias temas – nuo atliekų rūšiavimo, socialinės atskirties Lietuvoje iki karo žurnalistikos ir kopimo į aukščiausias pasaulio viršūnes – gavome porą karjeros patarimų ir padiskutavome apie dvigubą pilietybę. Bet apie viską nuo pradžių.

Penktadienio vakaras prasidėjo ekskursija po Maincą, antrą seniausią Vokietijos miestą. Spaudos išradėjo Gutenbergo miestas gali pasigirti labai turtinga istorija: pradedant nuo to, kaip jį pirmame amžiuje prieš mūsų erą įkūrė senovės romėnai, baigiant tuo, kaip Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo sulygintas su žeme. Kartu su Senovės Romos griuvėsiais, viduramžiškomis miesto aikštėmis bei subombarduotomis bažnyčiomis per poros valandų pasivaikščiojimą galėjome pajusti beveik visą turiningą Europos istoriją. Na, o po tokio pasivaikščiojimo, alkani ir ištroškę vakarą tęsėme bendra susipažinimo vakariene.

Pagrindinė renginio diena, šeštadienis, prasidėjo jau nuo ankstaus ryto. Iš karto po Lietuvos ambasadoriaus Vokietijoje Dariaus Semaškos ir VLJS pirmininkės Ilonos Koženkovaitės sveikinimo dalyvių dėmesį prikaustė garsiausias Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas su pristatymu „Aukščiau pasaulio viršukalnių“. Nors Vokietijoje kalnų, į kuriuos belipant užgniaužia kvapą, netrūksta, tačiau jie visi nublanksta prieš istorijas iš Himalajų, Andų ar Vinsono masyvo Antraktidoje. Nepaprastai sužavėjo ir V. Vitkausko kuklumas, mūsų akimis, tokių didelių pasiekimų akivaizdoje. Ar Lietuvos vėliavos užnešimas į visas aukščiausias septynių kontinentų viršūnes yra vertas pagarbos, leido spręsti klausytojams, o savo sėkmę paaiškino paprastai: svarbu gyvenime rasti savo vietą.

Antrasis pristatymas mums, užsienyje gyvenantiems lietuviams, buvo labai aktualus. Teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Prof. Dr. Egidijus Šileikis dalyvius įtraukė į diskusiją apie pilietybės išsaugojimą ir dvigubą ar net daugybinę pilietybę.

Užsienio lietuvių bendruomenėms artėjantis referendumas yra be galo svarbus, mat šis klausimas ne retą paliečia asmeniškai. Kviestinis lektorius dvigubos pilietybės referendumą pristatė iš įvairių pusių – istorinės, konstitucinės ir politinės. Jis ne tik papasakojo, kodėl dabartinė konstitucinė norma dėl pilietybės (dviguba pilietybė tik labai išimtiniais atvejais) yra tokia griežta, bet ir kodėl referendumui pateikta formuluotė vis dar apima tik euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių šalių piliečius: Rusijos ir dalinai Lenkijos apibrėžimas grėsmėmis Lietuvos saugumui buvo ir yra vienas pagrindinių argumentų, nepaisant to, kad po devyniasdešimtųjų išaugusi emigracija iš Lietuvos reikalauja liberalizuoti pilietybės institutą.

Po pietų pakilą užėmė fotožurnalistas Artūras Morozovas, paruošęs pristatymą „Kam ir kodėl reikia „lėtosios“ žurnalistikos?“. Pranešimas susidėjo iš dviejų skirtingų dalių: Artūro įspūdžių ir nuotraukų iš dviejų metų, praleistų Gruzijos ir Ukrainos karų frontuose, ir žiniasklaidos projektų Lietuvoje, kurie nušviečia skaudžiausias mūsų šalies socialines problemas, kaip kad socialinė atskirtis ar įkalinimo įstaigose kalinčios moterys su mažais vaikais. Jo bei kitų nanook.lt platformos kūrėjų žurnalistinių istorijų galima pasiklausyti podkaste (beje, lietuviškai tinklalaidėje) Nyla.

A. Morozovo požiūris į savo darbą, susidedantį iš daugelio valandų bendravimo su žmonėmis, klausymosi ir pasitikėjimo įgijimo prieš ištraukiant kamerą ir padarant kadrą, yra beveik antropologinis, bet, kaip jis pats pripažįsta, kartais atsiduriantis ant žurnalistinės etikos ribų, kai sienos tarp darbinio ir asmeninio santykio su nuotraukų herojais išsitrina. Klausimai, koks elgesys yra teisingas, kai stebimi fotografuojamųjų veiksmai galėtų būti apibrėžiami kaip karo nusikaltimai, ar kai jie prašo finansinės pagalbos, intrigavo, nors ir nebuvo galutinai vienareikšmiškai atsakyti.

Paskutinį pranešimą skaitė chemikė Dr. Irena Vitkauskienė (giminystės ryšių su Vladu Vitkausku neradome). Ji papasakojo, kaip būnant mokslininku „išgyventi“ verslo pasaulyje. Pranešėja kalbėjo apie savo karjeros kelią iš akademinio į verslo pasaulį, apie tai, kaip savo žinias polimerų chemijoje panaudojo perdirbamo plastiko gamybos srityje, apie lyderystės bei orientavimosi į kaštų analizės svarbą taikomajame moksle. Vis dėlto turbūt pati nenujautė, kad daugiausiai susidomėjimo susilauks skaidrė apie plastiko ženklinimą. Vos išvydus plastiko rūšiavimo ir perdirbimo ženkliukus dalyviams bemat sukilo adrenalino kiekis kraujyje ir pasipylė klausimai, mat atliekų rūšiavimas Vokietijoje yra mažne populiariausias sportas.

Po ilgos diskusijų ir pranešimų dienos visi patraukėme prie Reino upės, kur porą valandų atsipūtėme ir aptarėme dienos įspūdžius, o vėliau vakare sugužėjome į grupės iš Lietuvos „Justin 3“, su Justinu Stanislovaičiu priešakyje ir Salvijumi Žeimiu prie būgnų, pasirodymą. Po trankaus koncerto po viešbučius ir namus dar niekas nesiskirstė – didžiulis lietuvių būrys patraukė apžiūrėti senųjų Mainco susibūrimo vietų iš vidaus ir išgerti penkis litrus alaus.

Sekmadienio rytą visi susirinkome sočiai vokiškai papusryčiauti ir vėl patraukėme prie upės. Šviečiant kaitriai saulei, VLJS Valdyba pristatė savo paskutinių metų veiklos rezultatus, finansinę ataskaitą bei kartu su dalyviais trumpai aptarė ateities planus. Gale buvo išrinkta nauja Valdyba: joje liko Ilona Koženkovaitė (pirmininkė), Sofja Klokatova (finansininkė) ir Lukas Medišauskas (pirmininkės pavaduotojas) bei prisijungė Laura Dobilaitytė (raštininkė). Kupini liūdesio vieni su kitais atsisveikinome, nes nors matomės ne taip ir retai, tačiau kitas didelis renginys jau tik rudenį - Baltoweenas, vėl vyksiantis Anabergo pilyje lapkričio 1-3 d. Už paramą renginiui dėkojame LR Užsienio reikalų ministerijai ir Vokietijos lietuvių bendruomenei.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
5.0000

Karantine įžvelgė ir privalumų: gal atsigaus braškančios santuokos (81)

Naujasis koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje sukėlė nemažai sumaišties. Gyvenimas tam tikrose...

Finansų ekspertė įspėjo, ko jokiu būdu šiuo laiku nereiktų daryti su santaupomis (92)

Taupyti ar netaupyti – tokį klausimą keliame šiuo laiku. Kaip elgtis su savo finansais krizės...

Įspūdžiai Vilniaus centre: būriais iš Baltarusijos vežami vyrai girti ir pusnuogiai šlaistosi po kiemą (314)

Kadangi žinias pasiskaitau dažniausiai „Delfi“ portale, nusprendžiau kartu su jumis...

Studentė atvirai: sunkioje situacijoje mano karta pasirodė blogiausiai (175)

Pabudus ryte atrodo, kad sapnai yra panašesni į realybę nei tai, kas dabar vyksta mūsų visų...

Susijaudinę abiturientai kreipiasi net į ministeriją – troškimas laikyti egzaminus stipresnis už baimes (111)

Šalyje paskelbtas karantinas sujaukė ir moksleivių, ypač – abiturientų planus. Šiemet jie...

Top naujienos

Pulmonologas papasakojo apie klastingiausią COVID-19 savybę: kodėl aukomis tampa net ir jaunimas (132)

Santaros klinikų pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila...

Klientai užgulė sodybą nuomavusią moterį: ar force majeure leidžia atgauti pinigus (39)

„Delfi“ sulaukė smulkiosios verslininkės Akvilės laiško, kuri teigė šiandien atsidūrusi...

Kuo grėsė lietuvių klaidos karantino metu: už pažeidimus – badas ir amžinas poilsis masinėje kapavietėje (171)

Iš pradžių skambėjo įspėjimai, rekomendacijos, o tada ir nurodymai, išaugusios baudos už...

To nežino ne vienas vairuotojas: kur daugiabučio kieme automobilio palikti negalima (2)

Perpildytos daugiabučių stovėjimo aikštelės vairuotojams – tikras išbandymas, varantis į...

Žiniasklaida: Klaipėdoje koronavirusas diagnozuotas kariui (9)

Šeštadienį vakare žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad koronavirusas neaplenkė ir...

Per karantiną Užimtumo tarnyboje – bedarbių antplūdis: kas liko be darbo? (28)

Dėl karantino priverstinai uždarius kai kurias įmones, sustojus daliai individualių veiklų,...

Vienu paskutiniųjų lėktuvų iš Minsko į Vilnių atvyko 87 keleiviai (87)

Lietuvai dėl koronaviruso grėsmės uždarius oro erdvę, Vilniuje šeštadienį nusileido vienas...

Iš Londono per patį viruso skleidimąsi grįžusi lietuvė: pirmiausia noriu padėkoti (196)

Atvykau skrydžiu Londonas – Vilnius kovo 30 dieną. Sutikimas pasirodė labai organizuotas. Daug...

Profesorius Čaplinskas: pasaulyje daugėjant COVID-19 atvejų, aiškėja daugiau faktų apie infekcijos plitimą paaiškino, kas ir kaip užsikrečia (196)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius...

Amerikiečių ekspertai: koronaviruso aukų pasaulyje – daugiau kaip 60 000 (50)

Covid-19 pasaulyje jau pareikalavo daugiau kaip 60 000 žmonių gyvybių, skelbia amerikiečių...

|Maža didelių žinių kaina