Turbūt daugelis iš mūsų ne kartą esame girdėję apie vieną iš žymiausių Lietuvos didvyrių moterų – Emiliją Pliaterytę. Tačiau tik mažuma iš mūsų esame prisilietę prie tų vietų, kuriose ji augo, gyveno ir galiausiai mirė vardan savo šalies.
© Aurimas Rapečka

Šią niūrią ir nedėkingą kelionėms žiemą siūlau Jums trumpą istorinę ir geografinę kelionę Emilijos gyvenimo ir paskutinio žygio pėdsakais.

Idėja savaitgaliui: Emilijos Pliaterytės gyvenimo ir paskutinio žygio pėdsakais
© Aurimas Rapečka

Kapčiamiestis... Nuostabus, tačiau labai atokus miestelis į kurį prašalaičiai patenka ne taip ir dažnai. Geografinė šio miestelio padėtis šiandien, švelniai tariant, nedėkinga. Nors miestelis sąlyginai gana didelis (anot 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo, jame gyveno 589 žmonės), tačiau geografinė padėtis lemia, kad visi keliai pasibaigia jame. Nors Vikipedijoje esantis sakinys „Kapčiamiestis įsikūręs kelių Veisiejai – Sapackinė – Gardinas ir Seinai – Leipalingis sankryžoje“ skamba labai gražiai, bet kelią į Gardiną pastoja aklina siena, o į Seinus pro Kapčiamiestį važiuoja tik tie, kurie nebijo seniai greiderį mačiusiame žvyrkelyje pamesti galvos. Tiesa, labiau atgyja miestelis vasarą, kuomet pro jį driekiasi ramybės ir nuošalesnių vietų ištroškusių vasarotojų maršrutai. Pats gi pirmą kartą į Kapčiamiestį patekau kažkaip atsitiktinai, tądien turėdamas daug laisvo laiko ir sugalvojęs padaryti lankstą.

Labiausiai tuomet mano akis patraukė pačiame miestelio centre stovintis didingas ir žavus ant postamento stovinčios moters paminklas, kurio kuriamą įspūdį didino besileidžiančios saulės spinduliai. Nors tada jau buvau išmaišęs beveik visą Lietuvą, tačiau tik pirmą kartą pamačiau tokį realistišką paminklą, maža to, dar ir skirtą vienai žymiausių moterų Lietuvos istorijoje.

Nors nuo Kapčiamiesčio nutolau, tačiau paminklas dar ilgam išliko atmintyje. Vis kirbėjo mintis pasidalinti šia vieta su Jumis ir pakviesti ją aplankyti, tačiau visą laiką trūko to „kabliuko“, kuris priverstų sėsti ir parašyti kam nors įdomų rašinėlį. Ir štai, kelerius metus ieškojęs, tą „kabliuką“ suradau. Tačiau apie viską iš eilės. Pradėkime nuo pagrindinių istorinių žinių apie šią asmenybę.

Emilija Pliaterytė (vadinta Emilia Broel-Syberg-Plater – Emilia Plater, tačiau naudokime Lietuvoje priimtą asmenvardį) gimė 1806 m. lapkričio 13 d. Vilniuje, kilmingoje grafų Pliaterių šeimoje. Kilmingoje, tačiau nelaimingoje. Nežinia, kas kaišiojo pagalius į santuokos vežimo ratus, tačiau rašoma, jog jau greit po sutuoktuvių prasidėję jaunavedžių barniai pasibaigė tik tada, kai pora išsiskyrė. Emilijai, deja, teko augti nuolatinių barnių fone ir tai formavo jos požiūrį į gyvenimą ir į santuoką. Po skyrybų Emilijos mama Ana, pasiėmusi Emiliją išvyko į Liksną (dabartinės Latvijos teritorija, Daugpilio apylinkės). Tokiu būdu prasidėjo lepios miesto mergaitės virsmas į gyvenimo audrų grūdinamą moterį.

Taip jau susiklostė, jog naujoje aplinkoje beveik visi Emilijos bendraamžiai buvo berniukai, todėl ir ji pasinėrė į tuomet moterims ne taip būdingas veiklas: išmoko jodinėti, šaudyti, kautis durklu ir kardu... Maža to, Emilija daug laiko skyrė ir savišvietai bei mokslui – dievino istoriją ir matematiką, mokėjo vokiečių, prancūzų, anglų, italų, rusų ir lenkų kalbas. Sakoma, kad šiek tiek kalbėjo ir lietuviškai bei gudiškai. Užaugusi Emilija tapo didele patriote. Patriote tos šalies, kuri dar visai neseniai buvo okupuota ir prarasta – Abiejų Tautų Respublikos. Todėl ir Emilijos laiškuose jos Tėvynės sąvoka persipina tarp Lietuvos, Lenkijos ir Gudijos... Anuomet visi turėjo didesnių problemų nei aiškintis, kuris čia lenkas, o kuris lietuvis besąs. Carinės Rusijos jungas spaudė pečius ir brendo didžiulis sukilimas...

Idėja savaitgaliui: Emilijos Pliaterytės gyvenimo ir paskutinio žygio pėdsakais
© Aurimas Rapečka

O Emilijos širdyje sukilimas prasidėjo daug anksčiau. Pavyzdžiui, ją idealizuojančiuose kūriniuose dažnai pasakojama, kad sulaukusi pasiūlymo tekėti iš Daugpilio tvirtovės komendanto generolo Michailo Kablukovo, ji atsakiusi, jog niekuomet netekės už piliečio valstybės, šiurkščiai pamynusios jos Tėvynės laisvę. Tiesa, realybė galėjo būti ir šiek tiek kitokia. Sakoma, kad jauna mergina anuomet buvo įsimylėjusi tos pačios tvirtovės karo inžinierių Vilhelmą von Dalvingą, kuris ją, kaip ir kitus Pliaterių jaunuolius, mokė matematikos ir karybos. Deja, tas pats atstumtasis M. Kablukovas, sužinojęs apie besimezgančią meilę, paskubėjo inžinierių išsiųsti į tolimesnį dalinį... Kokia buvo tikroji tiesa, vargu, ar šiandien sužinosime, bet nelaiminga meilės istorija galėjo būti vienu iš veiksnių, stumiančių į begalinę meilę Tėvynei.

Dar vieną sukrėtimą Emilija patyrė 1830 m. Tuomet mirė jos mama. Netekusi artimiausio žmogaus Emilija paniro į depresiją, bandė atkurti ryšius su tėvu, tačiau atsimušusi į sieną pasišventė paskutinei savo meilei – Tėvynei. Ir kaip tik tuomet Lenkijoje prasideda nedideli bruzdėjimai prieš Caro valdžią, šiek tiek vėliau peraugę į tikrą sukilimą, Lenkijoje prasidėjusį 1830 m. lapkričio 29 d. Lietuvos teritorijoje sukilimas, deja, vėlavo ir tik 1831 metų pavasarį čia susiformavo kažkas panašaus į sukilėlių kariuomenės dalinius.

Pati Emilija savo, kaip sukilėlės kelią pradėjo Dusetose (Zarasų raj.), kuomet 1831 m. kovo 29 d. bažnyčioje pasakė kalbą ir suformavo beveik 300 vyrų būrį, su kuriuo nedelsiant pradėjo kovą. Pirmiausia atkovojo Daugailių miestelį, vėliau, lydint sėkmei, ir Zarasus. Paakinti pirmosios sėkmės, nežinodami situacijos ir tikėdamiesi, kad jauni iš šių kraštų mobilizuoti kareiviai palaikys sukilėlius, puolė Daugpilio tvirtovę. Deja, buvo jau per vėlu. Tvirtovės komendantas, žinodamas, jog tik laiko klausimas, kada sukilimas pasieks šios tvirtovės sienas, jau buvo pasirūpinęs apsauga – jaunus kareivius išsiuntęs į Rusijos gilumą ir apsirūpinęs patikimais kariais.

Idėja savaitgaliui: Emilijos Pliaterytės gyvenimo ir paskutinio žygio pėdsakais
© Aurimas Rapečka

Išblaškytas prie Daugpilio Emilijos būrys susijungė su Cezario Pliaterio daliniais ir persikėlė prie Smilgių (Panevėžio raj.), kur tuomet buvo dislokuotas vieno iš sukilėlių vadų, Karolio Zaluskio, vadovaujamas korpusas. Čia Emilija patyrė didelį asmeninį pralaimėjimą: sukilėlių vadas nepriėmė jos į dalinį ir patarė saugoti sveikatą bei gyvybę. Emilijai teko išvykti. Pasiekusi Ukmergę įsiliejo į vietinį sukilėlių pulką ir pasižymėjo Prastavonių bei Maišiagalos mūšiuose. Atvykus Antano Gelgaudo kariuomenei ir reorganizuojant sukilėlių kariuomenę, Emilijai buvo suteiktas kapitono laipsnis bei paskirtas karių pulkas.

Deja, pralaimėjimas sekė pralaimėjimą. Visomis jėgomis nesėkmingai puolę Vilnių, sukilėliai buvo priversti trauktis į Žemaitiją, kur jų laukė didžiulis pralaimėjimas kovoje dėl Šiaulių. Maža to, kareiviai užpuolė ir besitraukiančius sukilėlius, pridarydami jiems daug žalos.

Nesėkmingas Šiaulių mūšis iš esmės lėmė sukilimo Lietuvoje pabaigą. Buvo nuspręsta kirsti Prūsijos sieną ir ten laukti geresnių laikų. Tačiau dalis sukilėlių buvo principingi ir nusprendė kovoti iki mirties. Emilija buvo tarp jų. Ji, su grupele kitų sukilėlių, nusprendė keliauti link Lenkijos ir prisijungti prie ten vis dar rusenančio sukilimo. Deja, kelionė buvo per sunki. Caro kariuomenė jau buvo užkirtusi atvirus kelius į Lenkiją, todėl teko eiti tik naktimis ir tik per sunkiai praeinamas vietas. Kankino badas ir drėgmė. Varšuvos Emilijai pasiekti nepavyko. Susmuko ji kažkur Veisiejų apylinkėse ir toliau eiti nebeturėjo jėgų.

Sunkiai sergančią ją priglaudė Justinavo dvaro šeimininkas Ignotas Ablamavičius, itin rizikuodamas bandė padaryti viską, kad Emilija pasveiktų. Deja, stipriai žinios apie sukilimo pralaimėjimą paveikta, Emilija užgeso 1831 m. gruodžio 23 d., būdama vos 25-erių metų amžiaus. Iš karto po Kalėdų jos kūnas buvo nuplukdytas iki Kapčiamiesčio ir palaidotas neatskleidžiant tapatybės. Tik 1906 m., pradėjus laisvėti carinei priespaudai, buvo pastatytas gražus paminklas ir parašyta, kas iš tikro ilsisi šiame kape...

Idėja savaitgaliui: Emilijos Pliaterytės gyvenimo ir paskutinio žygio pėdsakais
© Aurimas Rapečka

Šia liūdna gaida baikime istorinę kelionę ir pradėkime geografinę. Pradėsiu nuo to „kabliuko“, apie kurį užsiminiau šio rašinio pradžioje. Tai – Emilijos mirties vieta. Justinavo dvaras (dar kitaip Vainežerio dvaru vadinamas). Nebėra šio dvaro, bet Emilija jo teritorijoje yra. Tiksliau, įspūdinga besimeldžiančios Emilijos skulptūra (aut. E. Pauza), žvelgianti į tolėliau nuokalnėje esanti ežerą... Apskritai, ši vieta žinoma tik vietiniams ir daugiau besidomintiems kelionėmis, nors nuo Veisiejų ji – ranka pasiekiama. Dvaro parke labai gražu vasarą ir rudenį, bet niūrią žiemos dieną pamatyta vieniša apsnigta skulptūra man padarė didžiausią įspūdį. Beje, čia pat yra ir Vainežerio senovinis gynybinis įtvirtinimas, kurį taip pat verta pamatyti.

Idėja savaitgaliui: Emilijos Pliaterytės gyvenimo ir paskutinio žygio pėdsakais
© Aurimas Rapečka

Antroji verta dėmesio vieta – rašinio pradžioje jau minėta skulptūra Kapčiamiestyje (aut. A. Ambrulevičius). Mažiausiai du kartus nukentėjusi nuo vandalų, šiandien ji laukia Jūsų akių. Kaip ir ne taip seniai rekonstruota aikštė, kurioje ši skulptūra stovi. Patriotiška aikštė, kurioje dalis plytelių nudažytos Lietuvos vėliavos spalvomis.

Ir trečioji vieta – Emilijos kapas Kapčiamiesčio senosiose kapinėse. Pasakoti čia nebėra ką. Tik sustoti, padėkoti, uždegti žvakutę, padėti gėlių...

Beje, yra ir rezervinis variantas tiems, kuriems Lazdijų rajonas yra labai toli. Gal arčiau Zarasai ir Dusetos? Didžiadvario kaime galite rasti paminklinį akmenį Emilijai Pliaterytei ir Cezariui Pliateriui, 1831-ųjų laisvės didvyriams. Visai netoli hipodromo, kur vyksta Sartų žirgų lenktynės...

O kad nebūtų labai nuobodu, pridedu ir kelių kitų, netoli nuo Kapčiamiesčio esančių objektų koordinates.

Įdomesnių objektų koordinatės

54.073735, 23.668042 Justinavo (Vainežerio) dvaro parkas
54.003102, 23.65614 Paminklas Emilijai Pliaterytei Kapčiamiestyje
54.004649, 23.658609 Emilijos Pliaterytės kapas
54.101188, 23.721888 Veisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas
53.991952, 23.713254 Vienas iš daugelio Molotovo linijos bunkerių
54.100508, 23.694009 Veisiejų istorinis centras
55.749485, 25.824009 Paminklinis akmuo Emilijai Pliaterytei ir Cezariui Pliateriui Dusetų apylinkėse

Parengė: dr. Aurimas Rapečka, Vietovės.lt projektų autorius, „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ (Lietuvai.lt) iniciatyvinės grupės narys.

Rengiant naudotasi „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“, Kazimiero Dobkevičiaus („XXI amžius“), Vandos Ibianskos („Bernardinai.lt“), Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir kitų surinkta bei viešai skelbiama informacija.

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Susikrimtusi mama: logopedė mano vaiką išvadino „žlugusiu“ (43)

Mano vaikui yra aštuoneri metai ir jis turi problemų su kalba. Mokykloje jam viskas sekasi, tik...

Įspėjimas lankytojams: Žemaitijos nacionalinį parką nuniokojo audra, laikinai uždarytas takas

Vakar siautusi audra neaplenkė ir Žemaitijos nacionalinio parko. Kaip jau pranešė visuomenės...

Lietuvos 100-mečio proga – Baltijos jūra perplaukta jėgos aitvarais (3)

Lietuvos 100-ojo gimtadienio proga entuziastingi jėgos aitvarų mėgėjai birželio 20 d. perplaukė...

Vilnietę nustebino neįprastas viešojo transporto grafikas (5)

Belaukiant autobuso Vilniaus stotelėje, DELFI skaitytojos akį patraukė keistai surašytas grafikas.

Kijevo tarptautinėje mokykloje lietuviai pirmokai pastatė Gedimino pilį (2)

Po pasaulį išsibarstę lietuviai įvairiais būdais garsina savo tėvynę. Kijeve, Ukrainos...

Top naujienos

Petro Gražulio dukrelės mama paviešino jų susirašinėjimą: galite suprasti, kaip jaučiausi Gražulis teismo keliu reikalaus vaiko globos (1256)

Po žinomo politiko Petro Gražulio pareiškimo, jog savo ir palangiškės Birutės Navickaitės...

Orai: po trumpo atokvėpio vėl bus karšta

Savaitės pradžioje orai bus gaivūs, daugelyje vietovių dar palis. Tačiau nuo savaitės vidurio...

Lietuvai gresia juodžiausias scenarijus ES: galime pradėti skaičiuoti valandas, kol visi masiškai pradės eiti į pensiją (520)

Per artimiausius 5-6 metus reikia sukaupti rezervą , kad mūsų socialinės apsaugos sistema 15...

Sunku patikėti, kad vienai šeimai teko išgyventi šitiek tragedijų (4)

Kodėl likimas vienai šeimai lėmė išgyventi tiek tragedijų ir negandų? Jų būta tiek daug, jog...

R. T. Erdoganas skelbia pergalę rinkimuose Turkijoje (12)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdoganas) paskelbė pergalę...

Kolumbijai nepasipriešinę lenkai – už aštuntfinalio borto (323)

Aukštą aštuntąją vietą FIFA pasaulio reitinge užimančios Lenkijos rinktinės pasirodymas...

Kada, jeigu ne vasarą: paaiškino, kaip reikia atsijungti nuo centrinio šildymo (10)

Atėjus šiltajam metų laikui vis daugiau butų ir kitų patalpų savininkų kreipiasi ieškodami...

Kaip nutiko, kad šunų kirpėjai meilę šunims nustelbė meilė vištoms (3)

Alytaus rajono Domantonių kaime per 40 rūšių paukščių auginantys Deimantė Esebua ir Robertas...

Kruviniausios šaudynės repo istorijoje: kai kurios mįslės neįmintos iki šiol (19)

Jauno reperio XXXTentacion – vieno žinomiausių vardų dalijimosi muzikos įrašais socialiniame...

Vairuojate automobilį su turbina? Šis straipsnis jums (28)

Kad ir ką bedarytumėte, dar niekam nepakenkė profesionalų patarimai. Ši auksinė taisyklė...