Kapstėmės gal dvi valandas, sulūžo kėliklis (domkratas). Dviems moteriškėms (viena iš jų neįgali) ir vyriškiui ištraukti automobilį vilčių nebeliko. Bandėme ieškoti pagalbos iš Vilniaus (iš ten atvykome), bet buvo šventinė diena, kas kur išvykęs, nors verk...
Galvojom, kokiu būdu dar išsikapstysim. Ir staiga sustojo raudona „Audi“, išlipo vyrukas ir pasiūlė pagalbą. Abu vyrai gal tris valandas kasė tą smėlį, kaišiojo visokius pagalius, stumdė mūsų automobilį ir pagaliau ištraukė. Žmogus ramiai nusivalė rankas, susirinko savo įrankius ir nuvažiavo. Spėjau tik vardo paklausti.
Labai norėčiau mūsų visų trijų vardu padėkot vilniečiui Rimantui už didelę pagalbą. Žmogus dėl visai svetimų žmonių sugaišo šitiek laiko! Pats tuose smėlynuose išsipurvino, sulijo, bet kol neištraukė automobilio, tol bėdoj nepaliko. Kitas būtų važiavęs ir pravažiavęs. Dar kartą didžiulis ačiū už sugaištą laiką ir pagalbą. Ir daug daug stiprybės ir sveikatos Jums.
O miškininkai, sugadinę kelius, galėtų bent įspėjamuosius ženklus palikti, kad žmonės į tokias situacijas nepakliūtų. Mes ten buvom ne pirmieji. Radom kelyje ir kitus – smėlyne, su lentomis ir šakomis panašiu būdu žmonės kapstėsi ir prieš mus. Gaila, kad iš tolo tokio kelio nematyti. Pernai ten nuolat važiuodavome, taip nebuvo. Tad dar kartą pagarba ponui Rimantui.
Norite pasidalyti savo padėka policijai? Rašykite el.p. pilieciai@delfi.lt!