Štai praėjusį šeštadienį su šeima, kaip ir kasdien, išsiruošėme pasivaikščioti Palangos pajūriu, Birutės parke, tačiau tik įkėlus koją per parko vartelius pasijutome lyg būtume patekę į didelį voljerą, kuriame, tikrąja to žodžio prasme, ganosi arba yra ganomi įvairiausių veislių šunys. Ir nors parko bei pajūrio prieigose pilna įspėjančių ženklų draudžiančių šunis vedžioti be pavadžio ir antsnukio arba apskritai draudžiančių juos čia vestis, o pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 balandžio 23 d. įsakymą draudžiama vestis gyvūnus vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, keturkojų šeimininkai juos ignoruoja ir leidžia savo augintiniams nevaržomai ganytis.
Svarbiausia, kad tokių pažeidėjų šiose vietose daugėja kasdien. Jei prieš kelis metus istoriniame Birutės parke sutikdavai viena kitą praeivį su šuniu, tai tądien, kai mes išėjome pasivaikščioti, jų buvo gal kelios dešimtys vos per valandą laiko.
Jau nieko nebestebina, kad ištisi butai tapo šunų būdomis, kad bėgiojant krosą (net ir anksti ryte) į kulnus kimba palaidas šuo ir be antsnukio, tačiau iki gyvo kaulo įgriso, kai prie mažų vaikučių puolančio apsiseilėjusio ir net lojančio keturkojo šeimininkas iš tolybių šaukdamas ramina, kad jo augintis nekanda, na, o jei netyčia pakramtys, tai maždaug vaikas kaltas, nes jo buvimas čia suerzino vargšą šunį.
Stresas vaikui tokioje situacijoje garantuotas, o tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių, pvz., stipriai išsigandus galima susirgti žvyneline, arba gali sutrikti vaiko kalbos raida. Ir, žinoma, visada yra rizika patirti fizinę žalą, nes visiškai nieko nereiškia, jei jums atrodo, kad jūsų gyvūnas nieko nenuskriaus.
Šunis vedžioti bet kur ir bet kaip draudžiama ir ne tik dėl saugumo, bet ir dėl higienos, mat gyvūnai savo išmatomis teršia aplinką ir platina iki 200 ligų sukėlėjų. O teršia – dar ir kaip. Baisu net koją kur netyčia padėti, nes pievelės, gėlynai, pakelės – krūva prie krūvos.
Dažniausiai pasitaikanti šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė. Šios ligos šaltinis – užsikrėtę šunys ir katės, kurie su išmatomis į aplinką išskiria kirmėlių (toksokarų) kiaušinėlius.
Toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves. Vaikai toksokaroze dažnai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų. Toksokaromis užsikrėtusių šunų, deja, yra labai daug – iki 90 procentų mažų šuniukų ir apie 20 proc. suaugusių šunų yra infekuoti.
Ir nesakykit, brangūs šunų mylėtojai, kad žmonės labiau nešvarūs – taip, gamtinius reikalus atlikti reikia ir mums, tik dauguma mūsų tai stengiamės padaryti tualete, o jei jo nėra tai bent į pakrūmę ar užkampį užpakalį įkišame ir nesituštiname šalikelėje, vejoje, prie fontano, ant tako, ar dar geriau – ant kažkieno kojos. Na ir šiaip, policija dažnai baudžia net ir reikalo prispirtus, besišlapinančius kokiame kamputyje.
Žodžiu, žiaurūs vaizdai čia, Palangoje. Ypač kai geras oras ir šviečia saulė. Rodos, ir kurortas, rodos, kuriama sveikatingumo vietos strategija, tačiau kuo toliau, tuo situacija prastėja. Ne šokantis ir grojantis fontanas vis dėlto traukia į Palanga mus visus, o gamta, tačiau pastarąja čia aplaidžiai rūpinamasi.
Taigi tądien užvirė kraujas ir negalėjau pasielgti nepilietiškai – pažeidėjus reikia pradėti fiksuoti, nes kitaip, atsiprašant, ir ant galvos pašiks vieną dieną.
Pažiūrėkit ir darykit ką nors, įstatymų leidėjai, kontrolieriai bei sergėtojai, ar jums pinigų nereikia? Juk šuns vedžiojimas draudžiamoje zonoje užtraukia baudą iki 58 eurų pirmą kartą, o pakartotinai – iki kelių kartų daugiau. Nereikėtų net tų 5 eurų mokesčio už įvažiavimą įvedinėti ir kurortas taptų labiau panašus į kurortą, o ne į šunų rojų. Supraskite, mielieji, Lietuva tai ne Ispanija, anei Turkija – čia visai kitas klimatas, ekonomika ir aplinkos priežiūros politika. Ten dauguma pliažų privatūs, beveik kasdien valomas smėlis ir poilsiautojai kviečiami saulės spinduliais mėgautis gultuose.
Na, o jeigu tingite, tai bent mokesčių mokėtojų pinigus pataupykite, juk net ir draudžiamąjį ženklą pastatyti kainuoja apie 115 eurų, kurių ne vienas yra, ir ne penki.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti? Pasakyti savo pastebėjimus? Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: