aA
Noriu papasakoti kaip aš įsimylėjau mokyklos „blogiuką“ ir kuo ta meilė baigėsi. O gal nesibaigė? Istorija prasidėjo prieš daugiau nei 30 metų.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mano tėvai iš mažo miestelio persikraustė gyventi į Vilnių ir aš, šeštokė, pradėjau lankyti naują mokyklą. Greitai susidraugavau su klasės mergaitėmis, tačiau berniukai buvo labai bjaurūs ir išdykę, visai ne tokie kaip mano buvusioje mokykloje. Ir ypač toks Andrius – jis skaudžiai tampydavo už kasų, sugalvojo man pravardę, kuri greitai „prilipo“, trukdydavo per pamokas ir dažnai susimušdavo su kuo nors per pertraukas ar po pamokų.

Mano tėtis buvo išrinktas klasės tėvų komiteto pirmininku, todėl jam tekdavo dalyvauti svarstant Andriaus elgesį, kartais jo net buvo prašoma pagelbėti mokytojams ir dalyvauti pamokose, padedant sudrausminti neklaužadas. Kartais nenorėdavau eiti į mokyklą tik dėl to bjauraus vaiko. Vieni mokytojai pranašavo jam kalėjimą, kiti bandydavo gražiuoju kalbėtis, bet gerai jis elgdavosi tik per tas pamokas, kurios jam patiko – istoriją, fizinį ir fiziką. O aš laukiau nesulaukiau tos dienos, kada jį išmes iš mokyklos arba kol jis dėl prastų pažymių išeis po 8 klasių į kokią nors profesinę mokyklą ar technikumą. Deja, mano norai neišsipildė ir Andrius atvyko į 9 klasę.

Per tuos kelis metus mes, mergaitės, iš bjaurių ančiukų pradėjome virsti gulbėmis, bernai jau nebuvo tokie aršūs, klasė tapo draugiškesnė, pradėjome netgi kartu švęsti gimtadienius, eiti po pamokų į kiną.

Vieną dieną mieste susipažinau su vaikinu, kurį įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Dainius mokėsi kitoje mokykloje, buvo aukštas, labai gražus, kultūringas, dainavo „Ąžuoliuke“. Pradėjome draugauti, supažindinau jį su savo tėvais. Jie negalėjo atsidžiaugti mano pasirinkimu, jiems jis irgi labai patiko. Vieną kartą eidami mieste susikibę už rankų susitikome keletą mano klasiokų, tarp jų buvo ir Andrius. Jis tik nužvelgė mano vaikiną ir kitą dieną mokykloje visiems pakomentavo, kad „nieko gero“. Tačiau nuo to karto Andrius pradėjo man rodyti vis daugiau dėmesio – tai pavaišindavo skaniu saldainiu ar apelsinu, tai „pakibindavo“ kitokiais būdais. Pavyzdžiui, per skaitovų konkursą atsisėdo pirmoje eilėje ir taip juokino, kad aš deklamuodama rimtą kūrinį suklydau ir pradėjau juoktis, nelaimėjau jokio prizo, buvo negražu prieš mokytoją, kuri mane ilgai ruošė.

Pradėjau noriai eiti į mokyklą ir į visus mokyklinius ar klasiokų renginius, kur dalyvaudavo Andrius. Andrius irgi gaudė mane žvilgsniu ir apsidžiaugdavo, kai pamatydavo. Aplinkiniai aiškiai matė, kad kažkas tarp mūsų vyksta, tačiau koks drąsus buvo Andrius darydamas išdaigas, toks drovus buvo pakviečiant į pirmąjį pasimatymą. Toks mūsų bendravimas tęsėsi beveik metus ir klasiokai pradėjo sukti galvas, kaip čia mus sulipdžius į porą.

Vieną dieną su klasiokais, kaip visada, susitarėme eiti į kiną ir susitikti troleibuso stotelėje. Tačiau sutartu laiku atėjau tik aš ir Andrius – kitų klasiokų taip ir nesulaukėme. Iš pradžių nesupratau, kodėl nesirenka kiti, Andrius irgi nesuprato, vis dairėmės sunerimę, ir kai neliko laiko laukti, šokome į troleibusą ir nuvykome į kiną dviese. Kine Andrius išdrįso mane paimti už rankos, o lydint namo – net apkabinti. Jis tai darė taip nedrąsiai, kad niekada nepatikėtum, kad tai tas pats įžūlus paauglys, labai greitai sugalvojęs man pravardę ir drąsiai stumdęs bei tampęs mane už kasų.

Prie namų ilgai negalėjome išsiskirti, o mokykloje jis persėdo arčiau manęs. Klasiokai negalėjo atsidžiaugti pavykusiu savo sumanymu. Po šio įvykio turėjau aiškiai apsispręsti – ar likti su puikiu, ramiu ir švelniu gražuoliu vaikinu Dainiumi (su juo paskutiniu metu mano iniciatyva matėmės vis rečiau), ar draugauti su mokyklos „blogiečiu“, ir tikrai ne gražuoliu, tačiau su kuriuo labai įdomu ir linksma. Juolab, pastebėję mūsų draugystę, mokytojai kviesdavosi mane ir aiškino, kaip aš rizikuoju draugaudama su tokiu vaikinu: kad jis nieko gyvenime nepasieks, kad jei kėlė ranką prieš kitus berniukus, pakels ir prieš mane ir t.t.

Baisiausia buvo pasakyti mamai ir tėčiui, kurie niekaip nesuprato, kaip taip galėjo atsitikti, bandė mane protinti ir perkalbėti. Aš pradėjau spausti Andrių prie mokslų, neidavau į pasimatymus, kol jis neparuošdavo pamokų, ir 10-11 klasę jis baigė ketvertais penketais.

Abu įstojome į aukštąsias mokyklas, susituokėme, užauginome du puikius vaikus, dabar jie gyvena atskirai, mes vėl likome dviese. Jei aš grižtu anksčiau iš darbo, laukiu nesulaukiu, kol grįš Andrius, nes pasakys kažką linksmo, prajuokins, ir ką bedarytumėme tą vakarą, visą laiką juoksimės. Arba tiesiog pakels mane, apsuks, o gal įgnybs draugiškai į šoną, o aš jam bandysiu jam „keršyti“. Taip ir durniuojame iki šiol, nors abiems jau per 50. O atsisėdus po vakaro darbų prie televizoriaus ar kompiuterio, tyliai iš kažkur ištrauks mano mėgstamą saldumyną – taip, kaip senais laikais mokykloje... Taigi, niekada nepasigailėjau, pasirinkusi šitą žmogų, o mano tėvai negali atsidžiaugti geru žentu. Beje, Andrius nei tada, kai buvome 16-mečiai, nei dabar nėra pasakęs, kad mane myli. Bet aš tai jaučiu kiekvieną dieną, kiekvieną minutę...

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Pasidalinkite savo meilės istorija – kokia Jūsų patirtis? Prisiminkite savo mylimuosius ir mylimąsias – ar dažnai apie juos pagalvojate, susitinkate, o gal vis dar esate kartu su antra puse iš mokyklos? Išdrįskite papasakoti savo meilės istoriją, o jei turite patarimų – pamokyti kitus.


Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Trys dienos Škotijoje: ką verta pamatyti per tokį trumpą laiką? (9)

Su vaikystės draugu nusprendėme pakeliauti po Škotiją ir pamatyti jos gamtą. Iš pradžių...

Gimusi mokytojauti: pasveikino garbingo jubiliejaus sulaukusią mokytoją (1)

Giedrą rudens vidurdienį į Jūratės kavinės pavėsinę Valkininkuose (kaip ir prieš virtinę...

Niūri rudens diena buvo nuspalvinta ryškiomis spalvomis, šiltais apkabinimais ir salsos ritmais (3)

Šeštadienį, lapkričio 9 dieną, minint tarptautinę dieną prieš rasizmą, Katedros aikštėje...

Suniokotos kapinės pašiurpino lankytojus: nesitikėjo tokių kaltininkų (20)

Prienų raj., tarp Jiezno ir Stakliškių, įkurtos Sudvariškių kapinės po kranklių atakos...

Kaune parodytas išskirtinis dėmesys gausioms šeimoms – surengtos nemokamos kartingo varžybos (1)

Šių metų spalio 31 dieną vidaus patalpų kartodromai „ Kartlandas “ bendradarbiaudami su...

Top naujienos

Mamadienis už 1 vaiką: Nausėdos pasiūlymas sulaukė palaikymo, bet atsitrenkė į sieną

Iš Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovų sudaryta Trišalė taryba antradienį aptarė...

Kaip iš tiesų reikia didinti pensijas: jos turi augti sparčiau nei atlyginimai (98)

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui nuo kitų...

Nausėda – už dialogą su Baltarusija, bet įvardijo ir raudonas linijas papildyta 15:59 val. (23)

Prezidentas Gitanas Nausėda pasisako už dialogą su Baltarusija, tačiau įvardijo ir raudonas...

Darbdavys pareiškė, kad irgi susiduria su psichologiniu smurtu: ateina, prašo pakelti algą (60)

Nuo psichologinio smurto darbo aplinkoje nukentėjusiems asmenims reikia informacijos apie pagalbą ir...

Unikauskas: aš jau niekuo nebesistebiu (54)

Žymus gydytojas Alvydas Unikauskas patikino, kad tikrai į politiką ir į verslą jis neketina sukti.

Ypač griežta kardomoji priemonė Venckienei: su apykoje nuo namų negalės nutolti toliau nei 500 m Venckienė šypsojosi, bet buvo nekalbi; papildyta (732)

Antradienį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą pratęsti...

Lukašenkos sūnui – dar vienas aukštas postas (60)

Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos sūnus Viktoras buvo išrinktas šios šalies...

Vėl šaiposi iš kovos su alkoholiu: reklamos stendai pigesnio alkoholio siūlo bėgti į Lenkiją (2)

Reklaminiuose stenduose Vilniuje – naujos reklamos, kuriose pašiepiami su alkoholio prieinamumo...

Byra Seimo nario Žygimanto Pavilionio šeima (23)

Žinomo diplomato ir Seimo nario Žygimanto Pavilionio šeima šiuo metu išgyvena ne patį ramiausią...

Auksu puošti Šiaulių „princo“ Baranio namai mena ištaigingas mafijos puotas ir žiaurius įvykius: pasižvalgykite po 780 kv.m pilį! (24)

Buvo laikai, kai Lietuvoje karaliavo kriminalinės gaujos. Kaunas priklausė Daktarams, Panevėžys...