Gimiau per karą, todėl gyvenime mačiau visko: ir šilto, ir šalto. Mačiau kaip sunkiai mama ir vyresnieji broliai (tėvas dingo be žinios karo metu) dirbo kolūkyje, ir kiek jie gaudavo už tą darbą. Kadangi buvau jauniausias vaikas šeimoje, tai mane vienintelį išleido į mokslus, baigiau Žemės ūkio akademiją, įgijau agronomo specialybę. Pradėjau kolūkyje darbuotis 1968 m.
Pamenu man, kaip jaunam specialistui, davė tokį motociklą su „lopšiuku“, juo dulkinais kaimo laukais važinėtis teko, vėliau jau kitame ūkyje „viliuką“ gavau. Negali sakyt, kad tais laikais buvo jau taip blogai, kad ūkiuose nebuvo technikos, kad visus darbus reikėjo rankomis nudirbti, tačiau tos technikos nepalyginsi su dabartine, esančia mūsų ūkininkų ir bendrovių kiemuose. Visur pilni kiemai moderniausios, šiuolaikinės užsienietiškos technikos: džipai, traktoriai, kombainai.
O kaimas vis tiek juodinamas, kai tik kokia laida, rodanti kaimo gyventoją, tai būtinai parodys kokį mėšliną arklinį vežimą (kokių jau net surasti sunku), tai būtinai parodys girtus šlitinėjančius kaimiečius (lyg mieste girtų nebūtų). Rodoma tik iš blogos pusės, kad kaimas degradavęs, prasigėręs ir pan. Bet juk taip nėra.
Aš pats jau nemažai metų pensininkas, bet gyvenu kaime ir matau, kaip kasmet viskas keičiasi, kaip modernėja kaimas, kaip tobulėja ūkininkų technika. Pradėt reik ne nuo ūkininkų, o nuo paprastų žmonių: į kurią trobą beužeisi (ypač į jaunesnių ar turinčių vaikų), pas visus po kelis televizorius, kompiuteriai, internetas, kiekvienas šeimos narys turi po mobilų telefoną, kiemuose stovi po kelis automobilius, vos ne kiekvienam šeimos nariui, lygiai taip, kaip ir mieste. Ir jau mažai kur rasi (nekalbant apie didžiuosius ūkininkus), kad tvartuose baubtų karvės ar žviegtų kiaulės. Nebelaiko žmonės net gyvulių: vieni tingi, kiti sveikatos neturi, kiti važiuoja dirbti į miestą, treti net vištos nelaiko, nes jos iškapstys gėlių darželius. Nežinau tai ar gerai, ar blogai. Na, mano nuomone, nėra labai gerai, jei gyveni kaime, turi tam sąlygas, tai užsiaugink savo, pirkti nereikės. Bet nebemodernu auginti, smirda kiemas, smirda rankos...
Bendrovės mano kaime nėra, tik keli stambūs ūkininkai, net respublikoje laimintys Metų ūkio titulus. Ūkininkai savo laukų važiuoja apžiūrėti prabangiais naujausiais džipais. O kokia technika aria, apsėja savo laukus, tokia pat technika ir nuima derlių. Žinoma, be ES pagalbos jie viso to tikrai neturėtų, ypač naudinga jauniems ūkininkams. Kokios džiovyklos, saugyklos išstatytos, rankinio darbo beveik nelikę. Ardamas traktoriuje ūkininkas gali klausytis muzikos, kurios nepermuša variklio gausmas. Ir tie ūkininkai tikrai neprasigėrę, o kultūringi išsilavinę žmonės.
Žinoma, jie daug ir sunkiai dirba, tačiau leidžia sau, jei nori, išvykti ir į užsienį pailsėt ir į įvairias konferencijas patirties pasisemt. Modernus tas Lietuvos kaimas, tik reikia mažiau juodint jo žmones. Mūsų Lietuvos ūkininkų laukai ir technika, manau, mažai atsilieka nuo Danijos ar Švedijos ūkininko laukų.
--
„Europos istorijų parkas“ ir DELFI skelbia konkursą „Geriausios Europos istorijos“. Visi rašantys, fotografuojantys ir filmuojantys kviečiami siųsti savo istorijas ir laimėti puikius prizus. Galimos darbų temos: „Modernus kaimas“, „Vartotojų teisės“, „Ekologiška ekonomika“, „Mokslo ir kultūros šviesuliai“.
Darbus siųskite el. paštu: pilieciai@delfi.lt iki 2012 m. sausio 31 d. Į konkursą galima siųsti tik dar jokiose kitose žiniasklaidos priemonėse nepublikuotus darbus.
Atrinkti darbai taip pat bus publikuojami DELFI Piliečio rubrikoje ir atviroje informacinėje platformoje www.europosistorijos.lt.
Visi atsiųsti Jūsų darbai dalyvaus Geriausių istorijų rinkimuose, kurie vyks DELFI portale vasario 6 – 10 d. Balsavimo metu bus išrinkti keturių geriausių darbų autoriai, kurie vėliau bus apdovanoti nešiojamaisiais kompiuteriais.