Pabandykime persikelti laiku į šią minutę 2034-aisiais. Įsivaizduokime, kad mūsų vaikai neserga jokiomis ligomis, JAV turi super galingų karių armiją, o mokslininkai kuria naują, aukšto intelekto žmonių kartą. Tai vienas iš galimų ateities variantų, žadinančių vaizduotę. Tačiau tai taip pat verčia susimąstyti, kaip tokie pokyčiai patobulintų ar sugadintų visuomenę, ir kokia vieta šiame scenarijuje atitenka etikos principams.
© Autoriaus nuotr.

Panašių pokyčių užuomazgas galime aptikti jau šiandien. Genų inžinerijos mokslas sparčiai vystosi, įnešdamas vis daugiau naujovių. Viena jų – CRISPR metodas, kurį naudojant įmanoma modifikuoti žmogaus DNR. Juk būtų puiku žinoti, kad mūsų būsimi vaikai gims sveiki ir stiprūs.

CRISPR (angl. Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) gali tai padaryti. Šis metodas pirmą kartą atrastas ir aprašytas 1987 metais, tačiau tyrimai ir pritaikymo galimybių paieška biotechnologijų ir medicinos srityse suintensyvėjo tik 2013-aisiais. Lietuvoje tai - vis dar naujovė, tačiau tuo pačiu ir „galingas genų inžinerijos metodas, atveriantis neriboto masto genų manipuliacijos galimybes“, teigia Vilniaus universiteto (VU) gamtos mokslų fakulteto lektorius Audrius Gegeckas.

Genų inžinerija Lietuvoje: ko tikėtis?
© Asm.arch. nuotr.

Siekdami geriau suprasti, kaip ši naujovė veikia, kalbinome Lietuvos biotechnologijų instituto baltymų ir nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus vadovą ir biotechniką Virginijų Šikšnį. Jis CRISPR metodą palygino su teksto redagavimu.

Pašnekovas pasiūlė įsivaizduoti priešais save popieriaus lapą, kuriame daug kartų užrašytas žodis „genetika“, tačiau viename iš jų klaida – žodis „kinetika“. Šis prasminis žodis turi savitą, visiškai atskirą reikšmę. Mūsų tikslas yra šią klaidą ištaisyti. Vienas iš būdų - žirklėmis iškirpti klaidingą skiemenį ir jo vietoje įstatyti teisingas raides. Klaidų radimo ir jų taisymo principu veikia ir CRISPR metodas.

Šiuo atveju mūsų „žodis“ (t.y. DNR molekulė) susideda iš keturių „raidžių“ – nukleotidų G, A, T ir C. Bet kurioje DNR molekulėje atsiradusi klaida gali sukelti ligą ar mutaciją. V. Šikšnys patvirtina, kad būtent DNR molekulės klaida yra daugelio paveldimų genetinių ligų priežastis, o klaidos ištaisymui mums reikia molekulinio įrankio. Čia pagalbai pasitelkiamas CRISPR.

Genų inžinerija ir šis DNR keitimo metodas suteikia vilčių išgydyti ligas. Kolkas, V. Šikšnio teigimu, naudojantis naujuoju metodu, realiausia išvengti susirgimo monogenine liga, pavyzdžiui, kai sutrinka glikogeno (t.y. vieno iš angliavandenių) įsisavinimas. Tai reta paveldima genetinė liga, pasireiškianti simptomais, susijusiais su raumenų silpnumu. Tačiau negydoma ši liga tampa mirtina.

Genų inžinerija Lietuvoje: ko tikėtis?
© A. Šilansko nuotr.

CRISPR leistų „iškirpti“ šios ligos geną ir pakeisti jo struktūrą. Žinoma, toks žmogus jau būtų laikomas „genetiškai modifikuotu“. Vis dėlto, „galbūt tai bus vienintelis būdas apsisaugoti nuo nepagydomų mirtinų ligų“, sako VU lektorius A. Gegeckas. Ateityje mokslininkai viliasi išgydyti tokias ligas kaip vėžį ar Alzhaimerio ligą. Tai gali reikšti sveikesnės žmonių kartos pradžią.

Šiuo metu jau atliekama nemažai tyrimų, pasitelkiant naująjį CRISPR metodą. Pasaulio mastu tyrimai atliekami su mielėmis, gyvūnų ir žmogaus embrioninėmis ląstelėmis. Tuo tarpu Lietuvos biotechnologijų instituto pagrindinis tyrimų objektas – bakterijos.

Vis dėlto, tyrimams esant pradinėje CRISPR technologijos vystymo stadijoje, negalima užtikrinti visapusiško genų pakeitimo efektyvumo. Tai ypač priklauso nuo tyrimo objekto. Pavyzdžiui, efektyvumo procentas ryžiuose – 40 proc., mielėse – beveik 100 proc. Žinoma, mums svarbiausia – žmogus ir galimybė CRISPR pritaikyti žmogaus naudai kasdienėje medicinoje.

A. Gegecko teigimu, „ne visi gydyti organizmai pasveiksta, o ir tolimesnės pasekmės nėra aiškios“. Jis tvirtina, kad kalbėti apie realią tokio gydymo galimybę dar anksti. Jo taikymas kasdienėje medicinoje reikalauja išsamių tyrimų, kurių rezultatas būtų šimtaprocentinis išgydymas be tolimesnių komplikacijų. Sunku pasakyti, kokios tai galėtų būti komplikacijos. A. Gegecko spėjimu, nesėkmingas metodo pritaikymas galėtų būti sudėtingesnių mutacijų išsivystymo, dalinio arba visiško funkcijų praradimo ar net vėžio susiformavimo priežastimi. Todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti tokio gydymo pasėkmes, prieš siekiant galimybės pradėti tai naudoti kasdienėje medicinoje.

Čia būtų verta stabtelėti ir atkreipti dėmesį į genų inžinerijos etiką. Spėjama, kad DNR modifikacijos ilgainiui galėtų pavirsti medicinos verslu, kuriančiu naują tobulų žmonių rasę. Beveik prieš 13 metų pasauliui buvo paskelbta apie JAV gimusius genetiškai modifikuotus kūdikius.

BBC straipsnio „Genetically altered babies born“ (liet. „Gimė genetiškai pakeisti kūdikiai“) duomenimis dviejų vienerių metų amžiaus mažylių DNR tipas (angl. genetic fingerprints) parodė, kad jie turi trijų suaugusių asmenų DNR. Nepaisant to, kokiais tikslais tai buvo daroma, šis eksperimentas sulaukė daugybės neigiamų nuomonių ir diskusijų etikos klausimais.

Profesorius lordas Winstonas iš Didžiosios Britanijos teigė esąs nustebęs, kad eksperimentas pasiekė tokį lygį. Kitas šios šalies atstovas, Džonas Smeatonas svarstė, kad genetinės modifikacijos su dar negimusiais vaikais gali privesti prie jų pavertimo paprasčiausiu gamybiniu produktu. Didžiosios Britanijos bei daugumos kitų šalių mokslininkai sutiko, kad tokio tipo eksperimentai prieštarauja etikos taisyklėms.

Genų inžinerija Lietuvoje: ko tikėtis?
© Autoriaus nuotr.

Tyrimai su žmonėmis yra labai griežtai ribojami. Jų teises šiuo klausimu gina įstatymai, pavyzdžiui, Europos šalyse vadovaujamasi „Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija“. Joje teigiama, kad „žmogaus interesai ir gerovė yra svarbesni už išimtinius visuomenės ar mokslo interesus“ (2 straipsnis).

Ligas nustatantys genetiniai tyrimai yra leidžiami sveikatos pagerinimo tikslais, jeigu tai neturi įtakos palikuonių genomui. Tai nurodo žmogaus kaip asmens viršenybę prieš mokslą. Lietuvoje veikiantis „Biomedicininių tyrimų etikos įstatymas“ taip pat nurodo žmogaus interesų pirmumą prieš visuomenės ir mokslo interesus (1 straipsnis, 2 punktas). Vis dėlto, įdomu tai, kad remiantis šiuo įstatymu tyrimų objektais gali tapti ir gyvi žmonės, jų grupės, vaisius, organai, ląstelės ir kt. Kyla klausimas, ar ateityje tai neišsivystys į asmenybės „sudaiktinimą“ ir jo pavertimą „genetiškai modifikuotu“ produktu.

Genų inžineriją galima pradėti laikyti ne tik mokslu, bet ir kūrimo ar net gamybiniu procesu. CRISPR atveria galimybę manipuliuoti evoliucija. Tačiau tik nuo mūsų priklausys, ar genų modifikacijos bus panaudotos ligų gydymui, ar tai pavers žmogų objektu medicinos versle.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su programa „Talentų Karta“.

Talentų Karta - tai organizacija, kuri jauniems žmonėms padeda aptikti savo stipriąsias puses ir karjeros kryptį, o verslui rasti žmones, kurie nori ir gali dirbti.

Jaunimui - tai kaip svajonių universitetas, kuriame daug savęs patyriminio pažinimo, o verslui – kaip patobulinta įdarbinimo agentūra, padedanti surasti labiausiai motyvuotus ir gebančius dirbti darbuotojus.

DELFI Piliečio reportažai – tai viena iš 6 mėnesių programos dalių. Jos metu Talentų Kartos dalyviai gvildeno šalies aktualijas ir, atradę savyje žurnalisto gyslelę, rengė straipsnius bei reportažus skaitytojams.

www.talentukarta.lt

Įvertink šį straipsnį
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pritrenkė apleistų kapinių vaizdas: čia ne Sibiras ir ne Kazachstanas (58)

Pro Pumpėnų miestelį Pasvalio rajone važiavusį DELFI skaitytoją sukrėtė kapinių vaizdas....

Nufilmavo nematytą gyvį: ar Lietuvoje jau gyvena kolibriai? (20)

DELFI skaitytojas Valdas nufilmavo jam iki šiol nematytą gyvį. „Kas čia per vabzdys? Kažkoks...

Iš degančio namo išgelbėti kačiukai ieško namų (1)

Mes juos vadiname tiesiog broliais gaisrinukais. Šie liūtaširdžiai mažyliai buvo išgelbėti iš...

Per žingsnį nuo tragedijos: sustojęs išgelbėjo moters gyvybę (35)

Tai nutiko rugpjūčio pradžioje. Grįžinėjau iš Vilniaus, buvo maždaug vidurnaktis, kai staiga...

Gyvūnų gelbėtojams svyra rankos: gatvėje rado daug apleistų sergančių kačiukų (4)

Kokiame gyvenimo etape taip lengvai pametamas žmogiškumas? Kas turi nutikti žmogui, kuris lengva...

Top naujienos

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (4)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (60)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (343)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (15)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (105)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1046)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (45)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (40)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...