Užpraeitų metų rudenį atsikrausčiau į sostinę, eilinį miegamąjį rajoną – Viršuliškes. Iki vasaros viskas buvo gerai, bet atšilus orams, kaip sakau, suskystėjo protas...
Vos ne kiekvieną naktį po langais (ar kažkur netoli) – riksmai, žviegimas, juokas, girtų žmonių šėlionės... Dažniausiai jaunimo – apsėda suoliukus ir leidžia rusišką muziką, geria (turbūt, nes antraip kodėl nesivaldytų), bliauna baisiau nei gyvuliai kaime, tris dienas nešerti... Uždarius langą kažkiek lengviau, bet gi karšta, norisi gryno oro... Bet tada negaliu užmigti, o jie duodasi iki penkių ryto... Pats pikas paprastai būna nuo 12 iki 2 valandos, pats miegas, o po langais – triukšmas... Žinokit, jei pati nebūčiau susidūrusi, netikėčiau, sakyčiau, taip negali būti, betgi, padėk Dieve, yra... Gal po kokius keturis kartus per savaitę...
Ką daryti? Aplieti šaltu vandeniu pro langą? Gi pačią aplies, ir ne vandeniu... Kviesti policiją? Kartą ar du iškvietė, tam kartui nuvijo (triukšmauti kažkur kitur), bet negi taip kiekvieną dieną kvietinėti? Kažkoks vyras (tikrai ne pensininkas) sykį šūktelėjo, kad jūs ten ramiau, tai buvo atsakyta, kad pats tuoj bus nuramintas... Ir viskas... O ką aš, pagyvenusi moteris, galiu prieš jaunimą.
Paskui neiškentusi persikrausčiau į Karoliniškes. Ten – tas pats... Va, rašau dabar čia, dvyliktą nakties, o ką tik policija išvežė kažkokį beprotį ir, žinoma, savo riksmu visus prižadinusį... Ar tai – gyvenimas? Buvau girdėjusi apie Naujininkus, Kirtimus, kad ten blogai, betgi Viršuliškės, Karoliniškės – eiliniai, geri rajonai... Nebeišmanau, kur dėtis. Poliklinikoje pakalbinau kelias moteris, tai jos sakė irgi kenčia. Vienos kaimynystėje gyvena degradas, nuolat atvirais langais balkone, ir kad leidžia, kad leidžia muziką... Visas butas paverstas lindyne, per balkoną sugėrovai lipa vidun... Ir ką tokiam padarysi? Jam tos baudos – „po degtinės buteliu“. Kita moteris vėlgi skundėsi kaimyne – žmogus turi psichinį sutrikimą, pragyvena iš išmaldos, o žmonės tai kenčia, ypač vaikai – nuolat aprėkiami iš pirmo aukšto, kam „laksto čia“. Ir ką daryti? Buvo kažkokie socialiniai darbuotojai atvažiavę, bet kaip atvažiavo, taip išvažiavo... Policija jau žino adresą, nebeatvyksta...
Kodėl normalus, padorus žmogus nuolat turi kentėti? Ar čia jau viskas, valstybės galas?
Prašau žmonių komentaruose patarti, ką tokiu atveju daryti. Nebelabai turiu jėgų kovoti, bet negaliu taip gyventi, o butui Lukiškių aikštėje pinigų neturiu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!