aA
Christophe Gansas – Prancūzų režisierius ir scenaristas, garsus dėl labai mistinių ir kokybiškai pristatytų projektų. Istorinio siaubo trilerio „Vilko brolija“ bei kompiuterinių žaidimų „Tylioji kalva“ serijos ekranizacijos režisierius pristato naujai išreikštą literatūrinės klasikos  viziją apie gražiausią merginą ir jos košmarais apipintą meilę pabaisai- filmą „Gražuolė ir pabaisa“ (pranc. La belle et la bête).
Prancūzų aktorius Vincentas Casselis.
© Reuters/Scanpix

Kino kūrėjas po septynerių metų pertraukos vėl kviečia atsidurti mistiškame, groteskiškame bei paslaptingame pasaulyje, kuriame vyrauja nesantaika, gobšumas ir meilės kerai, galintys paversti net ir pačius iškiliausius žmonės į siaubingas pabaisas.

Apie ką mes čia…

Vieną niūrų vakarą pagyvenęs vyras, bėgdamas nuo savo persekiotojų, apsistoja paslaptingoje pilyje, kurioje randa ne tik prieglobstį, bet ir prabangias vaišes. Išvykdamas namo vyras panoro savo jauniausiai ir gražiausiai dukrai atvežti kokią nors dovaną ir nuskynė kerinčiai atrodančią raudoną rožę. Jis net nenutuokia, kad pasirašo sau nepalankų nuosprendį, nes už šią gėlę jam teks brangiai sumokėti.

Kūrinio vidus

Prieš šios juostos peržiūrą būtina pamatyti 2001 metų sukurtą režisieriaus darbą „Vilko brolija“. Peržiūrėjus bus galima įžvelgti firminį ir labai išskirtinį kino kūrėjo braižą, kuriuo jis vadovavosi kurdamas šią pasaką. Jo vizija labai artima knygai, bet tuo pačiu skiriasi nuo visų kitų ekranizuotų šios pasakos motyvais sukurtų filmų. Žinoma, tai yra teisingas žingsnis, nes niūrumas ir gotiškų elementų turintys vaizdai puikiai sugeba apčiuopti pačios pasakos tamsiąją pusę, kurią galimą pajusti skaitant knygą. Tai - ne 2011 metų pasirodžiusi amerikietiška parodija „Pabaisa“, kurią bežiūrint norisi tiesiog verkti iš apmaudo ir nusivylimo.

Prasidėjus filmui išgirstame įtraukiantį monologą, pamatome vaikus, kurie tikisi iš mamos išgirsti „Gražuolės ir pabaisos“ pasaką. Kino kūrėjas tokiomis scenomis vaizduoja labai didelę pasakų svarbą, kurių dėka vaikams labiau išsivysto vaizduotė. Pradėjus skaityti, pamatome labai tamsų ir nemalonų vaizdą, pilką ir niūrų miestą, kuris perteiktas kaip purvinas XIX a. Paryžius ar Londonas. Išties, tai puikus laikotarpis, kai klestėjo naktinis gatvių gyvenimas.

Visas filmas išlaikomas būtent tokioje atmosferoje, o tai leidžia mums pajusti veikėjų neviltį ir baimę nuo jų supančio pasaulio. Realistiškai pateiktas vaizdas akimirksniu dingsta, kai įžengiama į Pabaisos valdas. Mistinis fantazijos pasaulis, kuriame verda gamtos gyvenimas, kur saulė prasiskverbia pro didelių pušynų galiukus – visa tai grakščiai atspindi vidinį siaubūno pasaulį. Tai - viena iš kelių filme pateikiamų metaforų, kurios tokiu pat būdu perteikiamos ir knygos puslapiuose.

Pats filmas ir jo siužetinė linija, nors ir iš karto yra žinoma tiems, kas net ir neskaitė knygos, tačiau kūrėjams suteikė galimybę pagudrauti, todėl juostos gale bus šioks toks siurprizas. Malonus ir išties efektingas, jis puikiai vainikuos visą pasakojimo esmę.

Svarbiausios mintys filme, be abejo, yra apie vidinio grožio svarbą. Gyvenimiškas atvejis – žmogus sugeba pakerėti kitą ne savo išvaizda, o vidiniu pasauliu, gerumu bei išskirtinumu. Tenka pripažinti, jog būtent toks grožio atvaizdavimas veda prie laimės. Kas iš to, jeigu išorė nuostabi, tačiau vidus supuvęs?

Šioje juostoje tai ir yra svarbiausia – galima įsimylėti tą, kuris akims nėra patrauklus, tačiau širdžiai jis gražiausias pasaulyje. Nemažai dėmesio skirta ir pokalbiams apie nemirtingumą bei kančias dėl prarasto laiko ir meilės, kuri niekada negrįš. Netrūksta ir humoro, tačiau čia reikia dėkoti būtent kelioms scenoms su užburtais šuniukais, kurie tampa Pabaisos pakalikais. Prisiminus „Bjaurusis Aš“ ir Gru pimpačkiukus galime pamatyti visai panašų vaizdą kaip ir animaciniame filme. Vienas iš minusų filme yra tas, kad realistiškai prasidėjęs pasakojimas nukreipiamas fantazijos žanro linkme. Vis dėlto, geriau būtų išlaikyti tą pradinį variantą, tada išties būtu nuostabus ir nepriekaištingas spektaklis, parodytas kino ekrano platybėse.

Juostoje pavaizduota daugybė veikėjų, tačiau reikia susikoncentruoti į pagrindiniu, kurie sukuria didžiulį pamatą bendram filmo fonui. Pasakojimas vyksta iš Gražuolės perspektyvos, todėl visos juostos metu jos akimis pateikiamas pasaulis pasiekia ir mus. Estetiško ir subtilaus grožio bei angeliško veido prancūzė atspindi visą gėrį, kai tuo tarpu Pabaisa parodoma kaip nelaimingas ir pykstantis ant viso pasaulio padaras, kuriam kitų kankinimas teikia malonumą – jis prarado viską, ką mylėjo šioje žemėje.

Tokia dviejų ir skirtingų, ir artimų veikėjų priešprieša puikiai atrodo ekrane, todėl nuobodžiauti tikrai nereikia, galima netgi susigraudinti nuo pamatytų vaizdų. Filmo pabaigoje personažai vis labiau atsiskleidžia, todėl pasibaigus juostai galima teigti, jog būtent tokiu principu papasakota istorija labiausiai priartėja prie pirminio šaltinio, kuris buvo ekranizuotas jau daugybę kartų – nuo spektaklių, nebylių filmų iki animacijos.

Techninė juostos pusė

Labiausiai filmo metu akį traukia nuostabios, išraiškingos, spalvingos ir kokybiškos dekoracijos, kurios atspindi mistinį ir šiek tiek pasakišką pasaulį, kuriame gyvena Gražuolė ir Pabaisa. Įdomiausia tai, jog mergina gyvena labai purvinoje, tamsioje ir nemalonioje aplinkoje, kai tuo tarpu Pabaisa mėgaujasi įspūdingais sodais, vandens kriokliais ir pilimi.

Jeigu dekoracijos padarytos nepriekaištingai, filmo kūrėjams vis dėlto galima papriekaištauti dėl specialiųjų efektų. Žinoma, 33 milijonų eurų biudžetas nėra didelis, tačiau buvo galima ir kitokiu būtu perteikti tam tikrus efektus kaip kad milžinų atvaizdavimą. Jie buvo vienas iš faktorių, sugadinusių puikiai parodytą Pabaisos pasaulį. Trimatė erdvė čia irgi būtų tikusi – gilesnis vaizdas sugebėtų paslėpti tam tikras kūrėjų vizualines klaidas.

Muzika gražiai suderinta su pateiktas vaizdais – jaučiasi nerimas, baimė, laimės momentai, kurie su muzikinės palydos pagalba išreiškiami stipriai ir maloniai. Filmui energijos suteikia ir geras garso montažas, kuris sustiprina pamatytus vaizdus.

Operatoriaus darbą reikia pagirti už puikius siužetinės linijos vingius. Jo vizijos dėka Pabaisa atskleidžiamas iš lėto, intriguojančiai bei paslaptingai. Iš tinkamų kampų nufilmuoti juostos vaizdai leidžia ir žiūrovams įjungti savo vaizduotę, ir pamatyti mintyse tikrąjį pabaisos pavidalą. Kruopščiai parodyta aplinka filmo fonui prideda estetikos.

Aktorių kolektyvinis darbas

Juostoje dominuoja du veikėjai, todėl susitelkime ties pagrindinių personažų atlikėjais, kuriais tapo du išskirtiniai prancūzų kino atstovai.

Vincentas Casselis, atlikęs Pabaisos vaidmenį, nors ir beveik visą filmą nerodo savo veido, tačiau vien jo monologai ir dialogai su Gražuole priverčia džiūgauti iš nuostabos. Net ir įgarsindamas bei su „motion capture“ technologija atkūręs siaubūno atvaizdą, jis parodė savo talentą ir aukščiausios vaidybos klasę.

Jauna, labai talentinga naujos prancūzų aktorių kartos atstovė Lea Seydoux išties įkūnijo gražios ir mielos merginos personažą, kuri tyra tiek savo išvaizda, tiek vidumi. Bežiūrint į ją matėsi kančios ir nevilties jausmas, tačiau tai kartu ir stiprios moters portretas, kuri kovoja už tai, kas jai brangiausia. Tobulo grožio pavyzdys, kai žmogus gražus tiek išore, tiek vidumi.

Iš antraplanių veikėjų paminėti galima nebent Perdukaso vaidmenį atlikusį Eduardą Noriegą, kuris buvo viso filmo antagonistu. Gobšuolis, savimyla, negerbiantis kitų ir neturintis sąžinės jausmo – tikras filmo Pabaisa, kuriam nerūpėjo niekas kitas, kuriam norėjosi kenkti ir daryti kitus nelaimingais. Kiti personažai ne tokie charizmatiški, tačiau peržiūros metu iškyla klausimas, ką juostoje pamiršo Asta Baukutė? Juokai juokais, tačiau kas tada atliko Anės vaidmenį?

Verdiktas

„Gražuolė ir pabaisa“ – tai spalvinga ir kartu niūriai papasakota istorija pagal literatūrinės klasikos motyvus. Čia susitinka prancūzų estetika, puiki aktorių vaidyba bei nuostabios dekoracijos, kuriomis žiūrovas maitinamas nuo pat pirmų filmo akimirkų iki intriguojančiai užbaigto finalo.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10
Techninė juostos pusė – 7/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 7/10

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mokyklų reitingai parodė: esame ne šiaip gyvulių ūkis, o tikra dresuotų gyvulėlių ferma (65)

DELFI publikavo interviu su žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriumi Gintaru Sarafinu. Įvairių...

Emigrantę patirti išgyvenimai Kaune persekioja net ir persikrausčius į Škotiją (51)

Dabar, gyvendama Škotijoje, atsimenu įvykius gimtajame Kaune kaip šiurpų žmogaus valios ir...

Mokytojas įspėja apie naują patyčių formą mokyklose: anonimiškumas kai kuriuos mokinius apakina (16)

Komiški paveikslėliai, jaunimo tarpe dažnai vadinami memais , jau yra tapę neatsiejama interneto...

Balkanuose viešėjęs jaunuolis labiausiai nustebo Kroatijoje: tokiame keistame muziejuje anksčiau nėra lankęsis (3)

Mano pasakojimas apie kelionę po Balkanus tęsiasi. Jau pats metas atsisveikinti su Albanija ir...

Vokietijos lietuvių jaunimo aktualijų centre – sportas ir politika (1)

Pirmąjį lapkričio penktadienį būrys Vokietijos lietuvaičių sugužėjo į ant kalno...

Top naujienos

Visiems laikams praleista proga: tai buvo viena didžiausių mūsų mokestinių klaidų (30)

Kiekvienų metų sandūroje norima tikėtis, kad kiti metai bus geresni ir viski rodikliai kitais...

Už lietuvių pamėgtus niekučius iš Kinijos teks susimokėti kur kas brangiau (35)

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos visoje Europos Sąjungoje nebeliks pridėtinės vertės mokesčio...

Ant branduolinio karo slenksčio: kodėl 2020-ieji gali tapti lemtingi (328)

Netikėtai kilus didelei tarptautinei krizei kurį laiką trunka apsižodžiavimai, raginimų sėsti...

Slovėnijos princas: neįtikėtinai žaidžiantis Dončičius pagerino pačiam Jordanui priklausiusį rekordą (2)

NBA pirmenybėse neįtikėtiną žaidimą demonstruojantis Luka Dončičius dar sykį įrašė...

Savaitės orai: pirmadienį gresia rekordas, vėliau bus blogiau (8)

Pirmadienį Lietuva pateks į galingo ciklono pietvakarinę šiltąją dalį. Dangumi plaukiantys...

Žydų gydytojas parodė dar nepažįstamą Aušvico pusę (126)

„ Aušvicas neturi pasikartoti – šis troškimas, atsiradęs tėvo širdyje, vokiečiams palikus...

Išskirtinį Europoje karaliavusios dinastijos atstovų veido bruožą nulėmė kraujomaiša: išnyko visa giminė (36)

Daugeliui karalių ir karalienių, priklausiusių Austrijos Habsburgų dinastijai, valdžiusiai...

Miestas, kadaise tituluotas prekybos sostine: prasiautęs pirmasis pasaulinis karas paliko tik apokaliptinius vaizdus (13)

Prieš pirmąjį pasaulinį karą Tauragė turėjo beveik trylika tūkstančių gyventojų,...