aA
Žinomas Holivudo scenaristas Stuartas Beattie‘is, parašęs visiems žinomos „Karibų piratų“ serijos scenarijus ir prisidėjęs prie tokių juostų kaip įtempto siužeto trileris „Nakties įkaitas“ ir 2008 metais pasirodžiusio karinio epo „Australija“ sukūrimo, pristato savo pirmą asmeninį projektą, pasirodantį plačiuosiuose kino ekranuose. Rašytojas kviečia pamatyti dar vieną gėrio ir blogio kovą tarp dangaus ir pragaro, kurioje viską nulems padaras, sukurtas britų rašytojos Mary Shelley namuose prieš du šimtus metų. Jis sukūrė filmą „Aš, Frankenšteinas“ (angl. I, Frankenstein).
© Reuters/Scanpix

Apie ką mes čia…

Bepročio mokslininko sukurtas padaras gyvena tarp mūsų jau du šimtmečius. Jis kovoja su nelabaisiais ir kartu su dangaus tarnais bando pasipriešinti pragarui. Deja, blogis vis labiau kyla į paviršių, o tamsos armijos dauginasi neregėtu greičiu, todėl visa žmonija atsiduria ant žūtbūtinio karo slenksčio. Vieninteliu ginklu šiame kare tampa sielos neturintis klajoklis – Frankenšteinas.

Kūrinio vidus

Pirmasis filmas apie Frankenšteiną pasauliui pasirodė prieš daugiau nei šimtą metų – 1910-aisiais. Žinoma, tais laikais net ir trumpametražis filmas galėjo sukelti tikrą siaubą, tačiau niekas net negalėjo įsivaizduoti, kad 1931 metais sukurtas filmas sukels tokį ažiotažą. Žinomas padaras tapo vienu svarbiausių ano laikotarpio kino reiškinių ir vienu iš stipresnių siaubo žanro pionierių.

Po to prasidėjo labai didelis bumas, tačiau iki 1994 metų joks filmas negalėjo pasigirti tokia išradinga ir tikrai puikiai perteikta knygos istorija kaip James‘o Whale‘o sukurta juosta. Prieš dvidešimt metų pasirodęs filmas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Robertas De Niro, irgi pakerėjo gerai išlaikyta atmosfera bei istorijos pateikimu. Deja, filmas nebuvo itin populiarus pajamų prasme. Po dešimtmečio galėjome išvysti dar vieną pasakojimą, tačiau ten jau dominavo ne kas kitas, o legendinis „Van Helsingas“. Nuslūgus aistroms dėl monstro, pasaulį užvaldė vampyrai. Lygiai dešimt metų teko laukti naujos Frankenšteino vizijos ir pagaliau atėjo ta akimirka, kai pasauliui žinomas pasakojimas pasirodė iš visiškai naujos perspektyvos.

Iš karto galima pasakyti, jog sulaukėme visiškai kitokio požiūrio į legendinį romaną, todėl iš dalies galima ir nusivilti. Moderniuose laikuose vykstantis veiksmas šiek tiek sumenkina istorijos atmosferą. Jei būtų rodomas tamsus XVIII amžius, filmas iškart įgautų daugiau žavesio. Dabar turime patrauklų ir išties banalų pasakojimą apie šių dienų padaro klajones po pasaulį ir kovojimą su įvairiais demonais. Banalu? Taip, tikrai labai banalu, tačiau tuo ir žavi ši istorija, kad jos metu galima tiesiog patogiai atsiremti į krėslą ir apie nieką negalvoti, o tiesiog stebėti veiksmo kupiną siužetinę liniją ir kartu stebėtis, kokie nuspėjami šio filmo kūrėjai.

Pirmiausia, tenka atkreipti dėmesį į istorijos neišbaigtumą. Filmas išties turi visai malonią pradžią, kuri nėra iki galo išvystyta. Padaro klajojimas ir jo pasipriešinimas blogiui per du šimtus metų visiškai neatskleistas. Viskas prasideda naujajame pasaulyje. Taip pat siužetas labai jau primena ankstesnius filmo kūrėjų „Kitus pasaulius“ ir tiesiog identiškai pateikiama istorija Guilliermo Del Toro filme „Pragaro vaikis“. Jeigu to nebūtų gana, tai pats veiksmas pernelyg supaprastintas.

Viskas atrodo gražiai, dvikovos efektingos, netgi kartais pernelyg „kietos“, tačiau nėra normalios herojų linijos, kurioje jie atsiskleistų. Pats pagrindinis filmo veikėjai labai neištobulintas. Pagrindinis antagonistas irgi atrodo tiesiog naiviai. Neparodoma jokia galia, tik keli susidūrimai, kuriuose vienas jų laimi.

Juokingiausia, jog filmo kūrėjai jau iš pradžių žinojo, kad filmui reikia pridėti kuo daugiau nesąmoningų veiksmo scenų, neištobulintų specialiųjų efektų ir daug sprogimų, kad žiūrovas kuo paprasčiau sukramtytų jų produktą. Tokiais atvejais pagalvoji - kam vaikščioti į kiną, kai galima pasižiūrėti kokį MTV ir ten pamatyti spalvingus vaizdo klipus, kuriuos ir priminė visas šio filmo bendras vaizdas. Brutalus, bet betikslis filmas, kuriam artėjant link pabaigos pasidaro ne tik kad nuobodu, bet kartu ir nejauku dėl visos makalynės, kurią režisierius paliko finaliniam mūšiui. Atmetus tokį finalą, filmas tikrai būtų žymiai malonesnis ir geresnis savo turiniu

Apibendrinant pamatytą filmą norisi tikėtis, jog greitu metu bus sukurta normali romano ekranizacija, kurioje bus galima pamatyti naują Frankenšteino viziją, kurioje vietos neturės jokie demonai ir angelai, o visas dėmesys bus skirtas istorijai ir personažų ištobulinimui.

Techninė juostos pusė

Visas filmas ir jo veiksmas orientuotas į specialiuosius efektus, kurie dominavo beveik visą filmą. Gražu pasižiūrėti į sprogimus, veiksmo scenas, kurias papildo angelų ir demonų transformacijos, tačiau daugelyje vietų persistengta. Kartais atrodo, jog stebime ne vaidybinį filmą, o tikrų tikriausią animaciją. Neištobulinti efektai dar labiau rėžia akis. Galiausiai, kūrėjai, neturėdami, ką daugiau parodyti, susikoncentravo į vizualinius sprendimus ir filmo gale sukūrė tikrą košę, kurią tiesiog buvo nemalonu stebėti.

Foninis vaizdas – vienintelis šviesiausias viso filmo momentas. Ačiū Dievui, kad visa filmo atmosfera išlaikyta vienodai ir matome vien tik niūrumą. Tai ir gelbėja visą filmą daugelyje jo nesąmoningai pateiktų vietų.

Prie atmosferos ir „draivo“ galima paminėti ir puikų garso takelį, kuris savo energija karts nuo karto seanso metu užvaldydavo vidų. Ties tuo kūrėjai pasidarbavo gerai, todėl ir peržiūra pasirodė ne tokia jau ir nevykusi. Greitai besirutuliojantis veiksmas su efektingais muzikiniais sprendimas suteikė juostai tam tikro šarmo, bet, deja, po peržiūros jo nebelieka visai.

Vaizdo nepagerino ir trimatė erdvė, kuri čia tiesiog buvo nereikalinga, nes nei viena filmo akimirka neprivertė pamatyti kažko stebuklingo. Prieš seansą rodomi būsimų filmų anonsai priverčia pajausti 3D, o čia per pusantros valandos nepamatai nieko.

Operatoriaus darbas visai pakenčiamas, o tam tikrais momentais - net labai išraiškingas ir stilingai pateikiamas. Kelios scenos priverčia net sunkiai atsidusti... Vis dėlto, iš viršaus filmuotos batalijos atrodo gana įspūdingai.

Garso montažas neblogas, nors ne visose vietose jis sustiprintas, o tai nesuteikė juostai žaibiškumo ir galios. Prie to dar prisidėjo ne visai geras juostos montažas, kuris vietomis žlugdė istorijos pilnavertiškumą. Kartu smuko filmo kokybė ir siužetinės linijos raida, kuri ir taip nebuvo per daug stipri.

Aktorių kolektyvinis darbas

Aktorinis kolektyvas tikrai nėra įspūdingas ir jį gelbėja vos dvi pavardės, kurios ir tempia viską ant savo nugaros.

Pirmiausiai, tai juostos pagrindinio veikėjo atlikėjas, aktorius Aaronas Eckhartas, kuris visai pakenčiamai įkūnijo savo personažą. Nebuvo kažko išradingo ar įsimintino, tačiau pabaisai jis tiko kuo puikiausiai. Akmeninio veido, brutalaus žvilgsnio ir galingų smūgių dėka Frankenšteinas atgimė iš visiškai kitokios perspektyvos, nei buvo galima tikėtis.

Antagonistą suvaidino legendinis britų aktorius ir „Kito pasaulio“ blogiukas – Billas Nighy‘is. Nors ekrane matėsi trumpai, tačiau savo gracingumu ir manieromis bei iškalba sukūrė visai gerą veikėją, kuris pabaigoje atrodė tiesiog apgailėtinai. Tokiam aktoriui buvo galima sugalvoti didingesnį pasirodymą.

Filme galima pamatyti ir kitus žinomus veidus – Mirandos Otto, žinomos iš „Žiedų valdovo“ trilogijos, ar Jai‘ų Courtney‘ų, suvaidinusį Džono Makleino sūnų. Jų būtinumas filmui labai neapibrėžtas, nes jie neatliko būtino vaidmens bendroje istorijoje. Tai tušti ir neišvystyti veikėjai.

Verdiktas

„Aš, Frankenšteinas“ – tai tuščiai iššvaistytas puikaus romano potencialas, kurį gelbėja niūri aplinka, vaizdingi specialieji efektai, efektingas veiksmas ir brutalusis Aarono Eckharto žvilgsnis, nuo kurio slepiasi patys baisiausi pragaro pakalikai.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 3/10
Techninė juostos pusė – 6/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 5/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Užfiksavo daugkartinius KET pažeidimus kelyje: važiuoja, kaip nori (3)

DELFI skaitytojas neapsikentė, kad vairuotojai kiekvieną kartą toje pačioje vietoje prie...

Mokytojų atlyginimų perskaičiavimas: įvertino grėsmes ir galimybes (3)

Kartais, būdami itin mokyti, elgiamės arba neprotingai, arba inertiškai. Kas dėl to kaltas? Kalta...

Lietuvaičiai investuoja į nekilnojamą turtą Ispanijoje, o ten gyvenanti verslininkė – į medžius Lietuvoje (2)

Lietuvos ateitis rūpi gyvenantiems užsienyje – Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvenanti...

Vilnietei kelia įtarimų Lazdynėlių g. atnaujinimo darbai (6)

Atrodytų viskas gražu – Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi miestiečių gerove –...

Nuomonė. Reikia ne bendruomenių, o savivaldos! (6)

Dažnai girdžiu piliečių nepasitenkinimą valdžia. Ko skundžiatės, jei jūs ir esate valdžia,...

Top naujienos

Gyvai / Dvigubos Eurolygos savaitės pradžia: „Anadolu Efes“ – „Žalgiris“ (93)

Kauno „Žalgiris“ trečiadienio vakarą Stambulo „Sinan Erdem Dome“ arenoje ieško pirmosios...

Sostinės pakraštyje – garsių prekių ženklų išparduotuvė, apie kurią nenorėtumėte niekam prasitarti (95)

Pasakoti ar nepasakoti – štai kur klausimas, kai kalba nukrypsta apie neseniai duris pravėrusias...

Mistinė vieta, apie kurią žino retas vilnietis: užsieniečiai čia plūsta tūkstančiais (51)

Retas vilnietis žino apie namą, stovintį Antakalnio V. Grybo gatvės Vaikų namų teritorijoje,...

Spekuliantai pelnosi krentant Džeimso Bondo automobilio gamintojo akcijoms (1)

Galbūt investuotojams Džeimso Bondo automobilis ir patinka, bet gamintojo akcijomis jie spekuliuoja...

Liberalai panaikino Šimašiui palankų sprendimą narystė partijoje gali būti sustabdyta (113)

Remigijui Šimašiui paskelbus, kad antrosios kadencijos Vilniaus miesto mero kėdėje jis sieks su...

Metė siaubingus kaltinimus medžiotojo pašautam dviratininkui – mama vadina monstru ir gailisi, kad tiek mažai kankinosi buvusi mergina kaltina žvėrišku elgesiu

Netekties palaužta dviratininko iš Didžiosios Britanijos Marco Suttono, kurį per klaidą Alpės...

Antrąją „Neregėtą Lietuvą“ išleidęs Jovaiša: pirmasis albumas buvo naudojamas ne pagal paskirtį (12)

Fotografas Marius Jovaiša prieš 10 m. pristatęs jau dabar bene žymiausią Lietuvos fotografijų...

Vieną tritaškį per rungtynes pataikęs „Rytas“ namie nusileido vokiečiams (134)

Vilniaus „Ryto“ (1/2) komanda Europos taurės turnyre patyrė antrą pralaimėjimą iš eilės....

Gydytoja papasakojo apie negydomos pienligės pasekmes: kodėl tai aktualu abiems partneriams (10)

Nuo pienligės gydant tik vieną partnerį, norimo rezultato galima taip ir nepasiekti, o liga nuolat...

Nieko nepirko, todėl palaikė vagimi – apsauginių atsiprašymo taip ir nesulaukė (17)

Istorija paprasta, susijusi su apsaugos darbuotojų elgesiu, kai tikrina, ieško kas kaltas, kas ne,...