Skaitytojas Zenonas piktinasi dėl Bubių tvenkinio pakrantėje (Šiaulių raj.) miško viduryje paliktos šiukšlių krūvos. Prie Šilo ežero (Vilniaus raj.) sutikti poilsiautojai buvo nusivylę kitų tokiu neatsakingu požiūriu į šiukšlinimą. Gražina parodė savo maišelį ir papasakojo, kad savo ir kitų paliktas šiukšles atėjusi prie ežero visada susirenka. Sandra ir Erika, poilsiaujančios prie to paties ežero, teigia nepaliekančios šiukšlių, tačiau pačios jų ir nesurenka.
Tarša – pavojinga gyvybei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas Šarūnas Alasauskas primena, kad šampūnuose ir skalbimo priemonėse yra fosforo, kuris skatina vandens žydėjimą. Žydintis vanduo pasižymi tuo, jog nepraleidžia ultravioletinių saulės spindulių, kurie yra kenksmingi blogosioms bakterijoms. Tai turi įtakos šių bakterijų suklestėjimui. Dėl galimų įvairių odos infekcijų, žydinčiame vandenyje ypač nepatartina maudytis silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.
Kaip pastebi visuomenės sveikatos stebėsenos specialistas, daugelyje ežerų nėra oficialiai įteisintų paplūdimių, todėl ten prasčiau tvarkomos šiukšlės: nėra konteinerių, šiukšlės metamos prie kranto. Didelės liūtys šias šiukšles nuplauna į vandenį. Kyla grėsmė, kad didelė šiukšlių krūva iš maisto atliekų, kurioje klesti ligas sukeliantys mikrobai, rizikuoja būti nuplauta į vandenį. Š. Alasauskas įvardija besimaudantiesiems šiukšlių užterštame vandenyje gresiančias pasekmes: įvairios žarnyno infekcijos, hepatitai, kvėpavimo infekcijos, viduriavimas, salmoneliozė, dizenterija.
Didesnės taršos telkiniuose, kuriuose Visuomenės sveikatos biuras nerekomenduoja maudytis, į vandenį neturėtų lipti silpnesnį imunitetą turintys žmonės: senesnio amžiaus asmenys, vaikai. Tokiu atveju ir sveikam žmogui atsiranda tikimybė užsikrėsti.
Žmonės neretai prie vandens telkinių atsiveža ir savo gyvūnus. Dažnai juos vandenyje ir maudo. „Mūsų paplūdimiuose yra draudžiama vedžioti gyvūnus, tarp jų ir šunis, ir be abejo juos maudyti“, - sako Neringos savivaldybės gydytoja Virginija Gedžiuvienė. Tai reglamentuoja Paplūdimių higienos norma. Baudos už tokį pažeidimą svyruoja nuo įspėjimo iki 2000 litų.
V. Gedžiuvienė primena, kad prie kiekvieno tako į paplūdimį stovi draudžiamieji ženklai įspėjantys, kad į paplūdimį negalima vestis gyvūnų, gerti alkoholinius gėrimus, rūkyti, plaukioti ant pripučiamų čiužinių ir kūrenti laužus.
Žmogiškosios taršos sukeliamas ežerų pelkėjimas
Anot Lietuvos gamtos fondo vykdomojo direktoriaus Nerijaus Zableckio, žmogaus taršos pasekmės dramatiškos. „Iš ežero darosi pelkė, ilgainiui ir maudytis jame nebegalėsime, nes vandens telkiniai apauga įvairiais augalais, juose kaupiasi dumblas, krantų linijos apauga nendrėmis, meldais, švendrais. Apaugusiuose telkiniuose sumažėja biologinė įvairovė, sugeba išlikti tik tie, kuriems reikia mažiau deguonies.
N. Zableckis akcentuoja, kad dauguma žmonių naudojamų kosmetinių priemonių prikimštos chemijos. „Jei naudotume natūralius produktus, poveikis ir mums patiems, ir gamtai būtų mažesnis“, - sako jis. Pasak jo, higienos priemonių, tokių kaip dušo želė, šampūno, muilo, sudėtyje esama įvairiausių junginių, kurie labiausiai paveikia vandens organizmus, pavyzdžiui žuvis ar varliagyvius. Šie organizmai yra labiausiai jautrūs cheminei taršai, kadangi iš dalies kvėpuoja per odą, per kurią lengviau absorbuoja iš aplinkos „visokį blogį“.
Ežeras arba uždaras telkinys, kuriame daug dumblo, yra seklus, jautrus vandens taršai, nebesugeba apsivalyti. Greičiau išsivalo upė arba ežeras su intakais, kuriame vanduo kas kažkiek laiko atsinaujina. Gilesni ir didesni vandens telkiniai atsparesni taršai, nes temperatūra juose mažesnė. Kuo šiltesnis telkinys, tuo jis greičiau dumblėja.
N. Zableckis pabrėžia, jog ežerų, upių ir tvenkinių vandens kokybė priklauso ir nuo ūkininkų, kurie savo laukus tręšia, o vėliau viskas per dirvą suteka į vandenis.
Žmonės turėtų atsakingiau žiūrėti į šiukšlinimą
Žmonių paliekamos šiukšlės prie vandens telkinių, anot gamtosaugininko, dauguma atvejų sukelia vizualinį nepasitenkinimą: ežero pakrantė negražiai atrodo.
N. Zableckis pastebi dar ir kitą poilsiautojų daromą žalą gamtai: paukščių išbaidymas, miško pakločių išvažinėjimas, apribojimų nepaisymas, privažiavimas prie pat vandens telkinio, todėl pavienių žmonių tarša nėra tokia jau maža, kaip įsivaizduojama.
Gamtosaugininko nuomone, norint pakeisti padėtį, būtina akcentuoti žmogaus sąmoningumą. Jo įsitikinimu viską gali pakeisti kitoks (nebe vartotojiškas) požiūris į aplinką ir jo suformuota politika: „Ką atsiveži, tą ir išsivežk.“
Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius nepritaria „Darom“ akcijoms, nes jose renkamos kažkieno kito šiukšlės. „Ateis kažkas, mėtys šiukšles ir sakys, kad bus akcijos ir jas surinks kas nors kitas“, - sakė pašnekovas.
Kad nešiukšlintumėme, reikia laiko
Psichologė - psichoterapeutė Danguolė Iškauskienė šiukšlinimą tose vietose, į kurias vėl grįžtame, apibūdina kaip kultūros stoką. Ji tai aiškina, kad visuomenė atitinka žmogaus asmenybės vystymosi etapus. Psichologė sako, jog pagal tokį elgesį galima spręsti, kad mes kaip visuomenė, t.y. ta dalis, kuri po savęs palieka šiukšles, atitinka labai ankstyvą amžiaus tarpsnį, kada žmogus taip neatsakingai elgiasi, yra per daug egocentriškas, kad pajaustų atsakomybę. „Tai yra nebrandžios visuomenės lygmuo“, - akcentuoja D. Iškauskienė.
Psichologė psichoterapeutė mano, kad tam, jog mūsų visuomenė pasikeistų, reikia laiko. „Mes bręstame, mūsų atsakomybė didėja, bet reikia pakankamai daug laiko, kad žmogus pajustų, kad aplink save prisidarė nešvaros ir pats turi ją tvarkyti“, - sako ji.
Psichologės nuomone, edukacinė veikla reikalinga, tačiau jos poveikis paviršutiniškas. „Visuomenė vystosi žymiai lėčiau nei žmogus. Jeigu žmogaus gyvenime kažkas pasikeičia per metus, tai visuomenės gyvenime reikia dešimtmečių", - paaiškina D. Iškauskienė.
STRAIPSNIO ATGARSIAI: Pasirodžius šiai publikacijai, DELFI pasiekė dar vieno skaitytojo laiškas ir nuotraukos.
Dažnai atostogauju Lietuvos paplūdimiuose ir kaskart piktinuosi netvarka juose - nepaisoma jokių taisyklių. Pavyzdžiui, žmonės rūko ir nuorūkas meta į smėlį, atsiveda maudynėms ir šunis. Prieš porą dienų neapsikenčiau ir net nufotografavau pažeidėją Nidoje ramia sąžine tarp mažų vaikų išmaudžiusį ir savo šunį. Į prašymus plaukti bent kiek toliau pažeidėjas nereagavo. O juk prie kiekvieno įėjimo yra ženklas, draudžiantis vestis ten šunis!
Dėkojame DELFI skaitytojams už informaciją!
