Šalims sutarus dėl naujos sutarties, kuri įpareigotų valstybes griežtai finansų disciplinai, atsiranda vis daugiau maištininkų, kurie su ja nenori sutikti. Žinomi pasaulio politikos apžvalgininkai tokį „populizmo maištą“ vertina kaip dar didesnį pavojų nei nesibaigiančias skolas.
Kaip jau skelbta, naujai sutarčiai pritarti nenori tradiciškai dvi euroskeptiškos valstybės - Didžioji Britanija ir Čekija. Be jų dar viena kliūtimi į visuotinį ratifikavimą ir sutarties įsigaliojimą gali tapti vieno sutarties iniciatorių, Prancūzijos vadovo Nicolas Sarkozy pagrindinis varžovas prezidento rinkimuose socialistas Francois Hollande.
Jis visuomenės nuomonės apklausose pirmauja penkiais procentais ir prezidento rinkimus vadina referendumu minėtai sutarčiai. Vadinasi, finansinei drausmei nenorintys įsipareigoti prancūzai turėtų balsuoti už jį, o ne Sarkozy, kurį savo ruožtu remia pagrindinė jo sąjungininkė Europoje – Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Nesunku nuspėti, kad dalis neapsisprendusių prancūzų gali pasukti į Hollande pusę, nes prieš kelerius metus Prancūzijoje buvo atmesta Europos Konstitucija. Kaip aiškino patys prancūzai – jiems stigo aiškumo, o ir niekas per daug taupyti nenori.
Jeigu Prancūzija vis dėl nepasirašytų naujosios sutarties, būtų gerokai užnuodyti santykiai su Vokietija, o finansų rinkos, nuo kurių priklauso ekonominis stabilumas, gali vėl pašėlti. Tačiau Hollande, jau turintis persiderėjimo patirties, tvirtina savo pirmąja kelione į užsienį pasirinksiantis Berlyną. O juk pirmasis vizitas į užsienį tradiciškai laikomas svarbiausių prioritetų demonstravimu.
Artėjantys rinkimai, didelis nedarbas, nuo taupymo ir vis atidėliojamų sprendimų pavargę rinkėjai gali tapti lengva terpe populizmo maištui, rašo The Times ir The Economist.
Nyderlandai neturi darbo
Nedarbas Europoje pasiekė rekordines aukštumas ir dabar vien euro zonoje bedarbiai yra per 16 mln. žmonių, maždaug tiek, kiek gyvena Nyderlanduose. Ir tai didžiausias nedarbo lygis per trylika metų. Iš viso ES darbo neturi 23,8 mln. žmonių. Ispanija, Graikija ir Lietuva pirmauja šiais rodikliais. Nesunku suskaičiuoti, kad mažiausiai tokia dalis žmonių nėra patenkinti dabartine ES politika ir nusiteikę prieš taupymo vajus reikalauja investicijų į naujas darbo vietas.
Vien aštuoniuose ES valstybėse jaunimo iki 25 m. nedarbas viršija 30 proc. Ispanijoje šis skaičius siekia 50 proc. Mažiausias nedarbas Austrijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose kur neviršija 5 proc.
Briuselyje įsikūrusio Europos jaunimo forumo vadovas Peteris Matjasicas tikina, kad jaunimui reikia ne taupymo, o didelių investicijų. Tuo tarpu Europos Komisija praneša, kad beveik pusė radusiųjų darbą 2010 m. buvo nuo 18 iki 29 metų. Tačiau dauguma jų įsidarbino tik pusei dienos už nedidelius atlyginimus.
Būtent šių rūpesčių išvarginti europiečiai mažiau atsparūs nepagrįstiems pažadams. Ypač, kaip rašo The Economist, kad jeigu pavyks susitarti dėl Graikijos, dar didesniu galvos skausmu gali tapti Italija. Kur, nepaisant patyrusio Vyriausybės vadovo Mario Monti, kuris ėmėsi griežtų taupymo priemonių, gali būti dar sunkiau suvaldyti skolų krizę. Ir kilęs populistinis maištas būtų vienas pavojingiausių aspektų šiandien ir rytoj visai euro zonai ir ES.
Tad visą šią savaitę Euroblogas kvies diskutuoti apie aktualiausius šių dienų Europos klausimus.
O ką manote Jūs?
Tuo tarpu praėjusią savaitę Vilniuje vykusioje Studijų ir karjeros mugėje apsilankę moksleiviai bei studentai atrodė susirūpinę ne tik ES, bet savo ateitimi. Augantis nedarbas jaunimo tarpe verčia susimąstyti ir šiais metais kur kas atidžiau rinktis būsimą profesiją. Mugės lankytojų mintys - video reportaže.
„Euroblogas.lt“ yra tinklaraštis, kuriame jauni žmonės, gyvenantys įvairiuose Europos kampeliuose, dalijasi savo požiūriu į žemyno aktualijas ir pasakoja asmenines patirtis. Svetainės autoriai kasdien rašo jaunimui svarbiomis temomis – nuo karjeros galimybių iki savanorystės, nuo ekonomikos iki pramogų.
