Prieš keletą metų, kai keliaudavau dažniau, su mama buvome sutarusios, kad jai skambindama po pirmo signalo padedu ragelį ir taip kasdien kelionėje – iš to ji turėdavo suprasti, kad man viskas gerai, manęs nenunešė vilkai, aš saugi ir netrukus pasimatysime.

Žinoma, tuo metu buvau studentė ir man telefono sąskaitos rūpėjo labiau. Bet per tą laiką ir daug kas pasikeitė. Pamenu, už SMS žinutę mokėjau ir du litus ir daugiau, o dabar, išlipus oro uoste taip smagu perskaityti savo operatoriaus atsiunčiamą pranešimą, kad viskas atpigo mažiausiai tris kartus. Va, galiu sau ramiai leisti paskambinti mamai ir papasakoti kaip atrodo „Unesco“ saugomas vaizdas Budapešte.

Kaip viskas prasidėjo

Prieš kelerius metus Europos Komisija, atlikusi tyrimą, nusprendė, kad mobiliojo ryšio bendrovės pernelyg užsikėlusios tarifus piktnaudžiauja didelėmis sąskaitomis ir pasiūlė moratoriumą - patiems susimažinti iki padoraus lygio. Na, bent tokio, kad būtų galima paaiškinti įprastomis pelno maržomis. Tuo metu tik vienas iš lietuviškų operatorių suskubo tai padaryti, kiti tvirtino, kad – ne, neįmanoma.

Bet jiems ilgai spyrioti nepavyko. Taip tarifai sumenko nuo trečdalio iki kelių kartų. Valio! Per kelerius metus jie mažėjo dar kelis kartus, ir praėjusią savaitę pasirodė pranešimas, kad bus mažinami dar kartą.

Mažės dar labiau

Gegužę Europos Parlamentas turi patvirtinti naujas taisykles (dėl kurių jau sutarta), kad nuo liepos pirmos dienos, skambučiai ES negalės kainuoti daugiau nei maždaug 1 litą, kai šiuo metu kainuoja iki 1,2 lito (skaičiuojant be vietinio pridėtinės vertės mokesčio, kuris atskirose šalyse skiriasi).

Brangiausio SMS kaina mažėja nuo 38 iki 31 lietuviško cento (o tai pigiau net nei iš Lietuvos siųsti SMS į užsienį).

Tiesa, ne naujas, bet fantastiškas dalykas, kad visiems vartotojams privalomai turi būti atsiųstas pranešimas apie tai, kad mobiliojo interneto sąskaita viršijo 50 eurų. Viena kolegė po kelionės grįžo su tūkstančio litų sąskaita į kontorą, nes pamiršo išjungti mobiliojo pašto paslaugą. Laiškai ėjo ir prikapsėjo. Tuomet teko ilgai įtikinėti buhalterę, kad darbas turi apmokėti tokią išsipūtusią sąskaitą.

Tiesa, nuo šių metų liepos pirmos tuo pačiu mažinama ir vieno megabaito kaina – toks informacijos kiekis negalės kainuoti daugiau nei 70 euro centų, kad yra apie 2,42 lito. Dar po metų ši riba turėtų smukti iki 1,55 lito, 2014-aisiais – iki 20 euro centų, arba apie 69 lietuviškų. O kai kurie operatoriai tokią paslaugą šiuo metų teikia už 6-7 litus.

Tuo pačiu po dvejų metų turėtų būti galima pačiam rinktis mobiliojo ryšio operatorių, kurio paslaugomis naudotis užsienyje.

Aš savo ruožtu dar tikiuosi, kad netrukus Europos Komisija pamatys ir tai, kad labai brangu atlikti pavedimus eurais. Pagal dabartines ES taisykles, pavedimai euraix šalies viduje turi kainuoti tiek pat, kiek ir į ES šalis.

O tai reiškia, kad nesvarbu, ar noriu pervesti eurus į lietuvišką sąskaitą ar į bet kurios ES šalies, Lietuvoje man tai kainuoja nuo 40 iki 100 litų, priklausomai nuo banko, kurio paslaugomis naudojuosi (http://www.lb.lt/ikainiai/International.aspx), net jei reikia pervesti tik porą eurų, kas yra apie septynis litus.

Kad tokios kainos prasilenkia su bankų patiriamomis sąnaudomis, pastebėjo ir Lietuvos bankas. Todėl tikiuosi, kad daugiau konkurencijos bus ir čia. Ypač, kai komisaras Algirdas Šemeta bando įrodyti, kad ES reikia apmokestinti bankus už transakcijas.