aA
Vis dar priklausome vidutines pajamas gaunančių Lietuvos piliečių grupei, visi šeimoje dirbame, visus mokesčius mokame, tiesa, darosi vis sunkiau išgyventi, bet rašau šį straipsnį ne norėdamas pasiskųsti, o norėdamas gauti iš skaitytojų, ir galbūt specialistų argumentuotą atsakymą, ir pagrindimą: pagal kokius čia mūsų gerbiamo Seimo įstatymus ar ES direktyvas tokiais infliaciniais šuoliais „drakoniškai“ keliamas žemės mokestis.
© DELFI / Valdas Kopūstas

Tai, ką išvydau, mokėdamas paskutinę sąskaitą, mane šokiravo, ir priminė valstybes, kur egzistuoja didžiulė infliacija, ir tokie mokesčių šuoliai yra įprasti: pavyzdžiui, Ukrainą, nualintą oligarchų kovų, korupcijos ir karo, ar Zimbabvę, kenčiančią nuo savo mylimo diktatoriaus prezidento Mugabe įnorių, kai prabudęs gyventojas ryte supranta, kad viskas jau pabrangę kelis kartus, lyginant su vakarykšte diena.

Mūsų šeima kažkada seniai Vilniaus apskrityje įsigijo pusės hektaro vienkiemį. Namas senas, kiaurai perpučiamas, bet vasaros savaitgaliais pailsėti tinkamas, turime įsirengę ir mažą daržą. Taip ir gyvename vasaromis, savaitgaliais atvykdami gamtoje padirbėti ir pailsėti. Negana to, kad praktiškai kiekvieną žiemą vienkiemį apvagia (nesigilinkim, kaip reaguoja policija, ar atvažiuoja, ar tiria, ar suranda vagis), o pasigilinkime, kaip valstybė nutarė iš mano šeimos dar papildomai pasipelnyti, milžiniškais infliaciniais šuoliais didindama žemės mokestį.

Mano tėvas kartais paprašo apmokėti jo mokesčius, ir vis pasiskundžia, kad viskas brangsta: optimistiškai visada argumentuoju jam, ir bandau įrodyti, kad tai normalu – įvestas euras, auga ekonomika, kyla Lietuvos piliečiams algos, visokios infliacijos, defliacijos, tačiau nutariau vis dėlto paanalizuoti, kodėl šį kartą gauta žemės sąskaita jį taip papiktino.

Išsitraukiau visą žemės mokesčio 7 metų išklotinę, ir pamačiau, kaip mano šeimos finansus valstybė pamažu įžūliai siurbia, ir mano manymu tai yra nenormalu. Nuo 2012 metų: nuo 2,03 eurų (7,00 Lt) valstybė iki 2015 metų mums žemės mokestį pakėlė iki 39,00 eurų (134,66 Lt). Tai reiškia, kad valdininkai per 3 metus padidino šį mokestį 20 kartų, ne, tikrai ne procentų, kas dar būtų įžūliai normalu, ar minimaliai pateisinama, o būtent kartų! Kaip supratau, tai dar ne pabaiga: kitais metais galime tikėtis dar didesnės sumos.

Aš, kažkiek išmanydamas ekonomiką, suprantu, viskas brangsta, na gerai: 2 proc., 5 proc., galų gale 10 proc., na, bet gal apribokit savo apetitą čia, Lietuvoje, ir nebranginkit taip įžūliai kaip Zimbabvėje ar karo krečiamame Donbaso regione – 20 kartų. Vis dar negaliu patikėti, tiesiog kartais daug metų moki sąskaitas tarsi automatiškai: na, 7, na, 14, na, 39, gal kada nesumokėjai, gal šiek tiek padidėjo mokestis, gal čia kas susidubliavo, gal čia kokie delspinigiai, ir pagaliau supranti, kad tai jokie minimalūs pabrangimai, jokie susidubliavimai, jokie delspinigiai, ir tai net ne 39 litai, o tiesiog karti, juokinga realybė – 39 eurai. O dar viską reikia padauginti iš 3,4528, ir tada suvoki, kad kažkas tyliai, ir ramiai didindamas drakoniškai mokesčius siurbia pinigus iš tavo sunkiai uždirbto šeimos biudžeto, o kiek tokių nepastebinčių, kad juos „tyliai maudo“, ir mokančių automatiškai, Lietuvoje?

Per pastaruosius metus mano šeimai algų niekas nepakėlė net procentu, bet nesiskundžiame, dar uždirbame, ir šį eilinį kartą padidintą mokestį 39 eurų mūsų šeima sumokėjo, sumokėsime, jei reikės, kitais metais kad ir 100 eurų, bet tas keistas ir labai nemalonus jausmas, kad tau valstybė nepadeda, o vis daugiau atima, ir prievartauja, neapleidžia, ir mintys apie emigraciją, atsikračius visų šitų perpučiamų, plėšiamų vienkiemių, vis labiau materializuojasi. Pridedu mūsų sklypo „zimbabvinio“ mokesčio augimo lentelę, „dėkoju“ ir su malonumu lauksiu kitų metų didesnės saskaitos. Pagarbiai – Jūsų ištikimas žemės mokesčio mokėtojas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI paprašė VMI pakomentuoti, kodėl skaitytojos mokama suma taip išaugo. Situaciją pakomentavo VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

„Žemės mokestis priklauso nuo:

- mokestinės sklypo vertės;
- Savivaldybių patvirtinto žemės mokesčio tarifo;
- savivaldybių patvirtintos lengvatos;
- 2013–2016 metų mokestiniais laikotarpiais taikomų žemės mokestinės vertės pereinamojo laikotarpio nuostatų.

Nuo 2013 metų įsigaliojo naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymas, kuriame nustatyta, kad žemės mokesčio bazė yra žemės mokestinė vertė, kuri laikoma to sklypo vidutinė rinkos vertė. Vidutinę rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonė VĮ Registrų centras masinio žemės vertinimo būdu pagal parengtus žemės verčių zonų žemėlapius ir žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius. Atskirais atvejais žemės mokestinė vertė gali būti individualaus žemės vertinimo būdu nustatyta jos vertė. Masinis žemės vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Masinis žemės vertinimas Lietuvoje buvo atliktas 2013 m. sausio 1 d.

Kadangi po masinio vertinimo kai kuriose Lietuvos vietose žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo, siekiant išvengti staigaus žemės mokesčio vertės padidėjimo, nuo 2013 m. nustatytas keturių metų pereinamasis laikotarpis (2013 - 2016 m.). Pereinamojo laikotarpio metu kiekvienais metais nustatytas atitinkamas mokestinės vertės mažinimo koeficientas: jeigu, palyginti su 2012 metų mokestiniu laikotarpiu, 2013 metų mokestiniu laikotarpiu žemės ploto vieneto (aro) mokestinė vertė padidėjo, iš mokestinės vertės 2013 metų laikotarpiui buvo atimama 0,8 mokestinės vertės padidėjimo sumos. Atitinkamai 2014 m., skaičiuojant žemės mokestį, iš mokestinės vertės buvo atimama 0,6, 2015 – 0,4, o 2016 bus atimama 0,2 mokestinės vertės padidėjimo sumos.

Kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui savivaldybės savo sprendimais patvirtina naujus žemės mokesčio tarifus bei neapmokestinamus žemės sklypo dydžius, kuriuos galima sužinoti VMI svetainėje.

Žemės mokesčiu apmokestinamų žemės sklypų duomenis už praėjusius metus Jūs galite rasti čia

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Balsių mokykloje vyko tradicija tapusi Amatų diena

Kasmet Vilniaus Balsių progimnazijoje gruodžio 6 dieną vyksta Amatų diena, per kurią mokiniai...

Mokyklų reitingai parodė: esame ne šiaip gyvulių ūkis, o tikra dresuotų gyvulėlių ferma (69)

DELFI publikavo interviu su žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktoriumi Gintaru Sarafinu. Įvairių...

Emigrantę patirti išgyvenimai Kaune persekioja net ir persikrausčius į Škotiją (51)

Dabar, gyvendama Škotijoje, atsimenu įvykius gimtajame Kaune kaip šiurpų žmogaus valios ir...

Mokytojas įspėja apie naują patyčių formą mokyklose: anonimiškumas kai kuriuos mokinius apakina (16)

Komiški paveikslėliai, jaunimo tarpe dažnai vadinami memais , jau yra tapę neatsiejama interneto...

Balkanuose viešėjęs jaunuolis labiausiai nustebo Kroatijoje: tokiame keistame muziejuje anksčiau nėra lankęsis (3)

Mano pasakojimas apie kelionę po Balkanus tęsiasi. Jau pats metas atsisveikinti su Albanija ir...

Top naujienos

„Achemoje“ incidentas: darbuotojams liepta užsidaryti langus ir neiti į lauką papildyta (111)

Bendrovė „ Achema “ trečiadienį, 10.55 val., dėl techninių priežasčių sustabdė vieną...

Generalinis prokuroras į teismą padavė Lietuvos valstybę (187)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į teismą padavė Lietuvos valstybę ir iš jos prašo...

Lietuviai sunkmečio nebijo: nors gyvena geriau, santaupų nekaupia (176)

2019 m. gyventojų pajamos augo, skurstančiųjų skaičius šalyje mažėjo, tačiau lietuviai...

Dulkys apie švietimo situaciją Lietuvoje: griauname žmonių gyvenimą (18)

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys sako, kad šiandieninė švietimo sistema Lietuvoje ruošia...

Skvernelio atsakas į viešą laišką – kategoriškas (289)

Prezidento rinkimuose dalyvavęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmosiomis gruodžio...

Vilniuje – kelios vandentiekio avarijos: „Vilniaus vandenys“ ketina kreiptis į policiją atnaujinta 13:15 (21)

Trečiadienio popietę „Vilniaus vandenys“ pranešė apie kelias vandentiekio avarijas sostinės...

Namie eglutę įžiebusi Katažina Zvonkuvienė savo vaikystės Kalėdas pamena su ašaromis: mes net nežinojome, kas yra dovanos (3)

Katažina Zvonkuvienė prisimena savo vaikystės Kalėdas, kai eidavo pati kirsti eglės į mišką,...

Sėdinčiųjų biuruose ateitis – nugaros skausmai, judėjimo bėdos ir lėtiniai sveikatos sutrikimai. Kaip galima to išvengti?

Nepaisant didėjančio visuomenės susidomėjimo sveikesniu gyvenimo būdu, dažnas mūsų sėdimoje...

Gyvai / Kablys.lt: ką veikia mūsų smegenys, kol žvejojame?

Žvejyba – ne tik laisvalaikio praleidimo būdas. Tai gali būti puikiu vaistu, padedančiu įveikti...

Londone nužudytas arabų šeicho sūnus (42)

Paaiškėjo, kad praėjusį savaitgalį Londono centre mirtinai sužeistas jaunuolis yra Omano...