Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazistai jau pora metų turi galimybę kalbėtis esperanto kalba. Mykolo Riomerio universiteto lektorė, filologė Aida Čižikaitė į gimnaziją atvyksta kaip savanorė, turėdama tikslą – sudominti mokinius esperanto kalbos žavesiu ir galimybėmis.
© Organizatorių archyvas

Aidos Čižikaitės klausiame: Kodėl esperanto kalba?

Nes aš pati esperanto kalbą atradau netikėtai ir gavau per ją labai labai daug. Noriu ir kitiems atverti tas pačias duris. Kad mūsų gyvenimas žemėje būtų gražesnis, turime vieni kitiems suteikti galimybes, paskatinti, padėti. Kaip mokame ir kaip galime. Taigi – esperanto kalba.

Pasaulyje yra daugybė kalbų, niekas negali išmokti visų. Ir nereikia. Tačiau kalbos nemokėjimas – didžiulis barjeras, užkertantis galimybes bendrauti.

L. L. Zamenhofas augo daugiakalbėje aplinkoje ir matė įvairių tautų atstovų rietenas. Pats mokėjo dvylika kalbų ir suvokė, kaip sunku išmokti galybę taisyklių ir išimčių. Taip atsirado logika paremta sistema su labai lanksčia žodžių darybos pradigma, neturinti išimčių ir turinti šešiolikos taisyklių „stuburą“ – gramatikos pagrindą. Beliko tą sistemą užpildyti žodynu. Tam buvo pasirinktos Europos kalbų šaknys, kiek įmanoma bendros visoms kalboms. Galbūt verta pasakyti, kad tokie projektai paprastai gyvuodavo tol, kol gyvendavo jų kūrėjai. Šiemet minime šimtąsias L. L. Zamenhofo mirties metines, o jo projektas vis dar gyvuoja. Toks jis yra vienintelis.

Kaip Jūs susipažinote su esperanto kalba?

Po rankos operacijos ilgai negalėjau nieko dirbti, todėl domėjausi viskuo, kas buvo aplinkui. Reikėjo kaip nors įprasminti laiką ir buvimą. Radau „Kauno dienoje“ skelbimą apie organizuojamus esperanto kalbos kursus. Nutariau iš smalsumo nueiti. Taip ir pagavau tą „žalią virusą“. Sakoma, kad vaistų nuo jo nėra. Įsitraukiau į aktyvią veiklą. Vėliau baigiau mokytojų kursus, įgijau esperanto kalbos mokytojo diplomą, studijavau interlingvistiką Poznanės A. Mickevičiaus universitete. Visą tą laiką dalyvavau esperantiškoje veikloje, tapau kelių tarptautinių organizacijų nare. Keletą metų savanoriškai dirbau Mokytojų esperantininkų lygos (ILEI) valdybos nare, atsakinga už konferencijų organizavimą, universitetų bendradarbiavimą ir mokslinę veiklą. Turiu kolegų dėstančių esperanto kalbą įvairiose mokyklose, moksliškai ją tyrinėjančių. Man, kalbininkei, šis fenomenas yra labai įdomus visapusiškai.

Kaip pradėjote mokyti mokinius šios kalbos?

Kadangi dirbau universitete, pasiūliau esperanto kalbos laisvai pasirenkamą kursą. Taip pradėjau mokyti. Mokykloje pavadavau sergančią mokytoją, paskaičiau papildomą paskaitą ir atsirado susidomėjusių mokinių. Turiu kolegų kitose šalyse, žinau, kad kai kada vyksta projektai, kuriuose dalyvauja įvairių šalių mokiniai. Manau, nesvarbu koks būdas, svarbu, kad Lietuvos vaikams užaugintume sparnus ir pažinimui, galimybėms atidarytume visas įmanomas duris ir langus. Tegu semiasi patirties, išnaudoja galimybes, o paskui viską pritaiko. Stengiuosi savo mokiniams parodyti viską, ką galiu geriausia, viską jiems duoti, skatinti, padrąsinti. Toks mano darbas.

Ar tiesa, kad esperanto kalba tai daugiau nei kalba?

Esperanto kalba yra kalba. Tokia pati kaip ir visos. Pirmiausia kalba. Žmonių komunikavimo priemonė. Langas į pasaulį. Slovakų patarlė sako: „kiek moki kalbų, tiek kartų žmogus esi“. Taigi kiekviena išmokta kalba yra lobis. Ji tarsi atriša rankas keliaujant, pažįstant pasaulį. Išmokę kurios nors tautos kalbą geriau pažįstame jos mąstymą, gyvenimo būdą, pasaulėvoką. Tačiau netampame tos tautos atstovu. Todėl netautinė kalba, vienodai artima ir tolima kiekvienai tautai, dar įdomesnė. Tarsi koks bendras vardiklis. Esperantininkų siekis yra paprastas – kad nebūtų kalbinės diskriminacijos. Kad visos kalbos būtų vienodai gerbiamos. Taigi esperanto kalba ne vien tik kalba. Tai požiūris, samprata, filosofija, esminė vidinė idėja – bendravimas be kalbinės diskriminacijos. Esperanto tai kalba, sukėlusi pasaulinį sąjūdį ir turinti vidinę idėją.

Keliose Lietuvos mokyklose mokiniai turi galimybę susipažinti su šia kalba?

Esperanto kalbos dėstytojus ir mokytojus vienija tarptautinė organizacija – Tarptautinė mokytojų esperantininkų lyga (ILEI). Veikia Tarptautinis esperanto institutas, Esperanto akademija. Esperantologija arba interlingvistika dėstoma tik keliuose pasaulio universitetuose. Dažniau dėstomi įvairių lygių esperanto kalbos kursai universitetuose, mokyklose ir organizuojami kursai klubuose. Lietuvoje esperanto kalba vis dėstoma Vilniaus universitete, Šiaulių universitete dėstomas interlingvistikos kursas, esperanto kalba. Mokyklose labai intensyviai esperanto kalba dėstoma Mažeikių M. Račkausko gimnazijoje, anksčiau buvo dėstoma ir Marijampolėje. Kaune esperanto kalbos dabar mokoma tik S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje. Tačiau niekada neapsiribojama vien tik kalbos mokymusi. Dalyvaujama įvairiuose esperantiškuose renginiuose ir savoje šalyje ir užsienyje.

Kokiuose esperantininkų renginiuose dalyvaujate su mokiniais?

Su savo mokiniais stengiuosi bendrauti ne tik formaliai per esperanto kalbos pamokas, bet ir lavinti, ugdyti juos po pamokų. Einame kartu į teatrą, koncertą, lankome muziejus, edukacijas. Per atostogas ir daugiau papramogaujame. Važiuojame į renginius kituose Lietuvos miestuose, išvykstame ir į tarptautinius renginius. Švenčiame Lietuvos valstybines šventes. Turime draugų ir iš kitų miestų, ir iš kitų šalių. Jau turime planų kitai ir dar kitai vasarai.

Kasmet Kaune vyksta Zamenhofo dienos. Kasmet vyksta Baltijos esperantininkų dienos. Pernai jose dalyvavome Birštone, šiemet Liepojoje. Kitąmet jos vyks Pernu, tačiau mes planuojame vykti į Slovakiją, į vasaros studijų stovyklą. Dar kitą vasarą planuojame dalyvauti tarptautiniame jaunimo kongrese (IJK) vienoje iš Skandinavijos šalių. Kiekvieną pavasarį dalyvaujame Atvelykio renginyje „Rideto“ Šiauliuose. Rudenį ir pavasarį važiuojame į Vilnių į stalo teniso turnyrą. Paskutinį gegužės savaitgalį dalyvaujame valčių žygyje Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais, rugpjūty plaukiame baidarėmis.

Dar ir savo iniciatyva surengiu visokių smagumų savo Spinduliukams (net pildydami anketas kartais jie užrašo, kad yra „Aidos Spinduliukų klubo nariai“. Einame į Ledo areną, plaukiojame burvalte po Kauno marias, įlendame kokį nors pabėgimų kambarį, susitinkame su kultūros veikėjais, einame į šokolado gaminimo pamoką. Jau turiu keletą idėjų ateinantiems mokslo metams.

Kas paskatina mokinius domėtis esperanto kalba?

Kodėl tampama esperantininkais? Dauguma esperanto kalba susidomi iš smalsumo arba idealistinių paskatų. Kai kam įdomi netradicinė veikla. Tačiau netrūksta ir praktinių galimybių. Pvz., naudojantis „Pasporta servo“ paslauga galima labai nebrangiai keliauti, gauti nemokamą nakvynę, pusryčius ir gidą įvairiose šalyse. Galima neformaliai bendrauti su įžymybėmis. O jaunimą labiausiai vilioja galimybė rasti draugų iš kitų šalių. Taip pažinti kitas tautas ir kultūras.

Kiek Kaune yra žmonių susidomėjusių šią kalba?

Kaip plačiai pasklidusi kalba? Kiek ja kalbančių? „The economist“ teigia, kad pasaulyje yra du milijonai kalbančių šia kalba (iš kur paimti duomenys man nežinoma). Galėtume pasižiūrėti statistikos departamento gyventojų surašymo duomenis. Teikiant informaciją apie mokamas kalbas buvo galimybė įrašyti kitą kalbą. Kai kurie esperantininkai ja pasinaudojo. Tačiau tikrai ne visi. Kaip negalėtume pasakyti kiek žmonių groja pianinu, žaidžia šachmatais ar rytais bėgioja, taip negalime pasakyti, kiek žmonių kalba esperantiškai. Galėtume tik paskaičiuoti, kiek buvo atėjusių į įvairius kursus. Tačiau nežinome kiek iš jų dar tebemoka kalbą, kiek iš jų aktyviai ją naudoja. Ir visiškai nežinome, kiek išmoko savarankiškai. Ypač dabar, kai išmaniosios technologijos siūlo tiek galimybių. Manyčiau, kad Lietuvoje turėtume skaičiuoti tūkstančiais.

Kodėl pasirinkote Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją kviesti mokinius domėtis esperanto kalba?

Turiu ir buvusių mokinių, ir buvusių studentų. Tačiau nė su vienais nebuvo tokio šilto, artimo ryšio, koks yra su šia grupele. Tai mano Spinduliukai, mano numylėtiniai. Nepaisant formalaus mokytojo ir mokinių ryšio, esame ir bendraminčiai, dažnai tampame vienos komandos nariais. Ir pagalbininkais vieni kitiems. Man labai džiugu, kad šie jaunuoliai tarsi vieno lizdo paukštukai. Net ir už esperanto kalbos būrelio ribų draugauja, randa bendros veiklos. Nuostabūs vaikai. Geri, gražus ir gudrūs – 3G. Visur galiu jais pasidžiaugti, pasigirti, pasipuikuoti. Labai smagu, kai iš aplinkinių girdžiu daugybę gerų atsiliepimų apie juos. Ir pati sulaukiu jų dėmesingumo, pagarbos, supratingumo, atidumo. Labai džiaugiuosi artimu, šiltu bendravimu. Taip pat džiaugiuosi ir bendravimu su šių vaikų tėveliais.

Kai buvau dabartinio jų amžiaus (o ir vėliau) šalia manęs buvo daug gerų, nuoširdžių žmonių. Jie patarė, pamokė, pavedė už rankos, išklausė, padėjo, pabuvo kartu. Taigi ir išmokau elgtis taip, taip matyti pasaulį, taip suprasti žmogų. Nesijaučiu jiems skolinga. Kai kurių jau ir nebėra, kitų tiesiog nebesitinku. Tik dabar darau tą, ką patyriau iš jų anksčiau. Ir tai nėra tarsi skolos atidavimas. Tai išmoktos pamokos ir jau gyvenimo būdas. Jei šiems vaikams kils nors viena gera mintis (o kad jų kils ir labai daug nė kiek neabejoju), bet jei nors viena kils dėl to, ką aš darau – mano darbas nebus tuščias.

Kiek dabar į juos įdėsime, tiek kada nors juose ir rasime. Ir ne tik mes.

Ačiū už Jūsų atsakymus ir linkime daug gražių akimirkų ugdant mokiniuose meilę esperanto kalbai.

Filologę Aidą Čižikaitę kalbino Audronė Zamalienė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos pavaduotoja ugdymui.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tikėjosi pasinaudoti Pigu.lt akcija: prašau, kitąkart surašykite sąlygas iškart (157)

Kas nenori sutaupyti? Aš tikrai noriu, tuo labiau, kai vaikas taupytus pinigus nori išleisti...

Išgelbėtas Tutis skolingas neliko – savo išdaigomis praskaidrina ir niūriausią dieną (21)

Noras turėti katiną brendo jau ilgai. Buvo rudens vakaras ir su dukryte ėjome iš močiutės namo....

Išlaidos šokiruoja: vien būsto pritaikymas neįgaliesiems atsieina tūkstančius (7)

26 tūkst. eurų – tokią įspūdingą sumą tektų išleisti sveikam 28 metų vaikinui, jei...

Paprašė langus įdėjusios įmonės sutaisyti balkono duris – darbuotojai pasiūlė palaukti žiemos (27)

DELFI skaitytojas, norėjęs negarantiniu laikotarpiu sutaisyti sugedusią balkono durų spyną,...

Užfiksuota avarija Geležinio Vilko g. – posūkis į dešinę baigėsi nuostoliais (64)

Vairuotojo posūkis į dešinę paskutinę minutę baigėsi liūdnai – tiesiai važiavęs...

Top naujienos

Perversmas, po kurio milijonai liks bedarbiais (69)

„Trumpuoju laikotarpiu visos inovacijos žudo darbo rinką – nauja inovacija reiškia skausmą,...

Italijoje apsilankęs lietuvis rado būdą, kaip turguje pavalgyti nemokamai (31)

Meluoja, kurie sako, kad kelionės yra brangus malonumas. Kartais jose galima prasisukti pigiau nei...

Metų seklys: lietuvius klaipėdietis Anglijoje paversdavo vergais – prostitutėmis ir juodadarbiais (12)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Tęsiama dingusio baikerio paieška: apie 80 žmonių kartu su ugniagesiais tikrina mišką ir vandens telkinius (293)

Šeštadienio rytą Aivaro Kilkaus šeima, draugai ir geros valios žmonės susirinko dar vienai...

M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Kai miegi ant parako statinės (162)

Lengvas yra gyvenimas santuokoje, bendrame versle ar partijoje, kai nekamuoja nepriteklius ir viskas...

Turtais ir prabanga besigiriančios buvusios „Olialia pupytės“ vyras pratrūko: visa tai – melas (282)

Milijonai sąskaitose, akcijos prestižinėje įmonėje, pilys Didžiojoje Britanijoje, prabangus...

Gyvai / „Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Nevėžis“

„Betsafe-LKL“ čempionato rungtynės: „Juventus“ - „Nevėžis“. Tiesiogiai iš Utenos.

Ispanijos vyriausybė apsisprendė paleisti Katalonijos administraciją ir surengti regiono valdžios rinkimus atnaujinta 16:53 (151)

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy šeštadienį oficialiai paskelbė, kad jo vyriausybė imsis...

Kuo naujausia visuomenės apklausa nustebino V. Gaidį (58)

Naujausi „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikti „ Vilmorus “ tyrimai nustebino šios bendrovės...

Arbatpinigių dilema: kur, kiek ir už ką? (227)

Restorane, viešbutyje, bare ar net taksi automobilyje jau tapo įprasta palikti didesnių ar...