Ištuštėja ne tik įmonės, bet ir keliuose nebelieka automobilių. Važiuodamas namo negalėjau nepastebėti vienišo vilkiko stovinčio pakelėje. Kelias buvo tuščias, aikštelė tuščia, lijo lietus, buvo matyti tik vienišas baltas vilkikas.

Jautė širdis, kad kažkas negerai, privažiavęs arčiau pastebėjau raideles „LT“ ant valstybinių vilkiko numerių.

Pasirodo, žmogus likimo valiai paliktas, sakė, turės laukti 5 dienas, kol bus kitas krovinys. Niekas nedirba per šventes, niekas nei krovinius siunčia, nei kas nors jų laukia. Susimąstai kartais, koks turėtų būti žmogus kvailas, kad atsiųstų vairuotoją į tolimą valstybę per Kalėdas?

Kitas vairuotojo krovinys – tik gruodžio pabaigoje į kitą Europos pusę, kurioje vėl teks sėdėti ir laukti, kol baigsis šventės. Nereikia laukti Kalėdų pabaigos, reikia jas švęsti ir džiaugtis, bet tik ne tam vairuotojui, ar taip?

Jo „draugai“ per šventes turėję būti Vienatvė, Liūdesys, Ilgesys...

Jo „namai“ – 2 kvadratiniai metrai „Volvo“ kabinoje. Nėra tokio karcerio kalėjime, kuris būtų mažesnis...

Jo „namuose“ neradau kvepiančios eglutės, o tik prakaito kvapą…

Visas jo šventinis maistas buvo tik 3 savaičių senumo juoda sudžiuvusi duona ir keli kūčiukai, kuriuos įdėjo žmona…

Tai verčia susimąstyti, pagalvoti apie tai, kaip mes elgiamės vieni su kitais, ypač su darbuotojais. XVII a. lietuviams baudžiauninkams nebuvo leidžiama turėti pirties ir praustis joje, todėl jie privalėjo vaikščioti purvini, sirgo ligomis dėl higienos stygiaus.

Keista man ir nemalonu buvo girdėti, kad ir iki dabar vilkikų vairuotojams niekas neduoda pinigų, kad jie galėtų kur nors nusiprausti duše.

Vilkikas stovėjo grafystėje, vos už kelių mylių nuo tos gatvės, kur namas kainuoja 1,2 milijono svarų. Negali juk vairuotojas eiti į upę praustis ar atlikti gamtinių reikalų, ar gali?

Žmonės, vietiniai gyventojai vedžioja šuniukus, moterys bėgioja rytais. Ką jie galvoja, kaip jiems yra nemalonu matyti taip kankinamą žmogų? Vilkikas su lietuviškais numeriais juk – kaip kažkoks ambasadorius šalies. Ką tai pasako apie mūsų valstybę? Net ir jei atsitinka taip, kad reikia keliauti ar dirbti per šventes, juk darbdaviams reikia turėti nors kiek sąžinės ir padorumo, ar Lietuva grįžo į baudžiavą? Kad ir kiek prašiau vairuotojo priimti dovaną iš manęs, man niekaip nepavyko.

Mūsų grafystėje už 2 mylių yra pastatytas gražus centras vairuotojams ir keliautojams. Jame yra viskas – ir dušai, ir kavinės, kur žmogus galėtų nusiprausti, persirengti, atsisėsti nors prie kavinės stalo per Kalėdas… Kad ir tuščio. Yra aikštelė, kurioje galima saugiai palikti vilkiką ir ramiai miegoti. Yra net pigus viešbutis.

Bet tai nebuvo skirta tam žmogui, nes darbdavys jam neapmoka 29 svarų už 1 parą aikštelėje, iš tos sumos 9 svarai yra maisto talonas, kad žmogus turėtų, ką pavalgyti. Todėl vilkiko vairuotojais ir nevažiuoja ten, nenori palikti vilkiko ir nueiti į parduotuvę ar į miestelį. Natūralu, jis bijo, kad automobilį ar net kurą gali pavogti. Kas tada liks kaltas?

Todėl jis ir negali net priimti dovanos, kad ir kaip su juo elgiasi darbdavys. Aš suprantu jį – jis dar turi orumo, paprasto žmogiško orumo...

Pilna baltarusių ir ukrainiečių vairuotojų keičia Lietuvos vairuotojus, tuos, kurie nenori būti vergo sąlygomis žeminami Europoje visų akivaizdoje.

Be abejo, kamgi jiems duoti tuos 29 svarus ar eurus? Kam pririšti šunį, kad saugotų vilkiką? Juk jį reikės maitinti, be to, yra ir gyvūnų teisių gynėjai... Geriau pasodinti lietuvį, ar ne? Bus ir vairuotojas ir sargybinis, kaip genialu!

Neliko nei vienišas vairuotojas, nei alkanas. Yra lietuvių emigrantų grafystėje, buvo žmogui normalios Kūčių vaišės pristatytos į vilkiką: silkė pataluose, kepta žuvis marinate, balta mišrainė, bočių juoda duona su saulėgrąžomis, obuolys, apelsinas, „Chateauneuf du Pape“ raudonas vynas. Ką turėjo lietuviai, tuo ir pasidalino. Per Kalėdas nuvežėme keptą kalakutą su daržovėmis – nieko ypatingo.

Visai patiko Kalėdos, aplankėme vairuotoją, vaikučiai turėjo progą pamatyti didelį automobilį.

Ar kas nors ypatingo yra pasidalinti tuo, ką turime? Ar kas nors ypatingo pasidalinti maistu, vynu, duoti žmogui 29 pinigėlius?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!