Viena svarbiausių emigracijos priežasčių — siekis įgyti norimą išsilavinimą. Lietuvoje išryškėjęs stereotipas, jog užsienyje įgautas išsilavinimas yra, be abejo, pranašesnis. Tačiau, ar kas atsakytų, kur gaminami vieni geriausių lazerių, kur beveik geometrine progresija auga biotechnologijos pramonė, kur sudarytos puikios sąlygos technologijų verslui? Kur atliekamos sėkmingos pionierinės organų transplantacijos? Ir viskas slypi tokiame artimame žodyje — Lietuva. Tačiau net ir tos anksčiau išvardytos sritys daugeliui jaunimo pasirodys nuobodžios, neperspektyvios ir pan. Ir visa tai suprantama — sekame „Vakarų“ pavyzdžiu, bet judame į Rytus...

Visame pasaulyje darbo rinka yra perpildyta socialinį išsilavinimą įgijusių studentų — teisininkų, vadybininkų, organizacijų vadovų. Ir ši problema Vakarų pasaulyje yra sėkmingai sprendžiama moksleivius sudominant gamtos mokslais, kurių potencialas yra milžiniškas. Lietuvoje jau penkerius metus Darbo birža viešai trimituoja, jog trūksta technologinio — gamtamokslinio išsilavinimo studentų. Tačiau studijų viršukalnė — ekonomika, teisė, vadyba, filologija. Tad nėra ko stebėtis, jog toks abiturientų nesąmoningumas verčia emigruoti. Beje, emigrantai, pabaigę Lietuvos teisę, nedirba užsienyje teisininkais — tenka persikvalifikuoti. Tad jau mokantis mokyklos suole yra svarbu pasirinkti tinkamą, bet kartu ir perspektyvią profesiją.

Šiuo metu Lietuvos mokslo padangėje iškilęs konfliktas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei moksleivių dėl nuo 2014 metų įvedamos švietimo reformos. Gaila, bet garsiausiai pataisą kritikuojantys moksleiviai nesupranta šiandieninio, XXI technologijų, mokslo ir inovacijų amžiaus realijų. Tokiame pokyčių bei visuotinio vystymosi laikotarpiu darbo rinkoje yra pageidaujamas plačios erudicijos, fundamentalių žinių įgijęs studentas, galintis kūrybiškai spręsti darbo problemas.

Pasaulyje geriausiai apmokamų profesijų šimtuke jau „viršų ima“ gyvybės mokslų specialistai — genetikai, molekulinės biologijos profesionalai, gydytojai, biochemikai, biotechnologai. Šimtuke puikuojasi informacinių technologijų specialistai, astronomai, lazeristai, elektroninių sistemų valdytojai. Toks naujų profesijų kilimas rodo augančią gamtos mokslų reikšmę žmonių gerovės kūrime. Tad galime drąsiai teigti, jog tokių profesijų pasirinkimas — stiprus garantas sėkmingai dirbti Lietuvoje ir išvengti emigracijos.

Čekų ir prancūzų rašytojas, poetas, eseistas, dramaturgas, patyręs trėmimo žiaurumus, Milan Kundera yra pasakęs: „Žmogus, trokštąs palikti vietą, kur gyvena, yra nelaimingas žmogus“. Gimtojo krašto palikimas — neišperkama tautos išdavystė. Ne emigruoti reikia, o keistis patiems — kurti tokią Lietuvą, kokią trokštame turėti. Kritikuoti, siūlyti, mąstyti, burtis, ieškoti, spręsti, nesėdėti rankų sudėjus — štai visa laimingo gyvenimo Tėvynėje formulė. Nelaukim, kol valstybė duos, duokim Jai savo talentus, gabumus ir idėjas. Mūsų pačių iniciatyvume ir pilietiškume slypi geresnės ateities vizija.

Be abejo, ypač lengva kritikuoti, tačiau svarbu pasiūlyti ir problemų sprendimo būdų. Lietuvoje privatus verslas pastaruoju metu aktyviai dalyvauja gyvybės mokslo populiarinimo veikloje. Tai liudija Thermo Fisher Scientific ir Vilniaus universiteto bendras projektas — Mobilioji Bioklasė, kurio metu naujausia įranga aprūpinta komanda mokyklose populiarina biotechnologijas, molekulinės biologijos mokslus.

Gaila, tačiau valstybinės institucijos tokioje veikloje neįtrauktos arba populiarinimas nėra efektyvus. 2011 metai gruodžio mėnesį studiją parengę Lietuvos mokslų akademijos ekspertai pasiūlė steigti modernų, interaktyvų, ir vaikus, ir tėvelius sudominantį Mokslo Muziejų. Taip pat buvo iškelta mokslo populiarinimą koordinuojančios tarybos bei centro idėjos. Deja, bet po studijos paskelbimo jau praėjus beveik vieneriems metams nėra jokios informacijos apie tokio projekto įgyvendinimą.

Vis dėlto dėl milžiniškos emigracijos bangos kalta ne tik valdžia, bet ir patys žmones. 2005 m. „Eurobarometro“ tyrimo metu paaiškėjo, jog Lietuvoje domėjimosi mokslu padėtis apgailėtina. „Į klausimą, ar domisi naujais išradimais ir technologijomis, 14 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad labai domisi, 48 proc. – domisi šiek tiek, 37 proc. – visai nesidomi. Pagal šį klausimą lietuviai atsidūrė paskutinėje ES šalių sąrašo vietoje: sumuojant atsakymus „labai domisi“ ir „šiek tiek domisi“, lietuviai užima paskutinę vietą tarp ES 25 šalių. Palyginimui – Estija atsidūrė 14 vietoje, Latvija – 17 vietoje (iš 25).“ [Pastaba: 2005 m. ES priklausė 25 šalys, šiuo metu — 27].

Tokia Lietuvai priekaištinga situacija ir verčia emigruoti — privalome keisti savo požiūrį į tuos, kurie kuria mūsų visų šviesų rytojų. Ne vienos dienos pramogų pasaulio žvaigždės, ne televizoriaus ekrane vykstančių tuoktuvių kaltininkai, ne daug kalbantys, bet nieko nedarantys asmenys kurs valstybę, ne įžymybių šunys gydys mus nuo rytojaus ligų, ne pramogų pasaulio atstovų intrigos vers tobulėt — o tie, kuriems Lietuvos žiniasklaidoje dėmesys neteikiamas, tie, kurie be jokio visuomenės palaikymo dirba mums, tie kurie KURIA.

Ar žinome, kokie lietuviai yra gavę Nobelio premijas, ar žinome bent kelis visame pasaulyje garsius lietuvius fizikus, kuriančius lazerius net Švedijos karo naikintuvams, ar žinome dabarties Lietuvos poetus??? Štai ir atsakymas, mielas Lietuvos pilieti, kodėl Lietuva Tau nesvetinga.

Domėkimės, tobulėkim, dalinkimės ir vienykimės — taip visos negandos aplenks gimtinę. Skleiskime šią žinią ir kurkime rytojaus Lietuvą dabar. Te šis tekstas būna pirmosios ir svarbiausios — gyvenimo pamokos konspektas. Keiskimės, o besikeisdami, pakeiskime ir kitus.

„Kai visko netenkama, vis dėlto dar lieka ateitis.“ (Kristianas Nestelas Bouvis)

--
Esi moksleivis ir turi savo nuomonę apie emigraciją? Išsakyk ją ir laimėk e.knygų skaityklę ir kitus prizus! Konkurso sąlygas rasi ČIA.