aA
Miko istorija prasidėjo Klaipėdoje prieš kokius 8-erius metus. Jei turėtų galimybę, jis papasakotų, ko matė ir ką patyrė, kaip neteko dalies dantų, kaip keliavo iš Klaipėdos į Kauną, kokiu būdu pateko į sanitarinę tarnybą „Nuaras“ ir galiausiai atsidūrė „Grindoje”. Per tuos baisius 7-erius metus įdomiausia tai, kad jo skiepų knygelė iš Klaipėdos keliavo kartu, vadinasi, žmonės jį mėtė iš rankų į prieglaudą, iš prieglaudos į rankas...
Elenos patirtis: visi nori tokių veislinių šuniukų, bet jie nėra „žaisliukai“
© Dmitrij Kovalenko ir Elena Rutkauskaitė

Taigi, prieš daugiau nei metus pamačiau „Grindos” puslapyje Miko nuotrauką su aprašymu: agresyvus, nesutaria su kitais gyvūnais. Jau kurį laiką svarsčiau apie antrą šunį, kadangi namie karaliavo Jorkšyro veislės kalytė Lija. Nužiūrėdavau vieną ar kitą šunytį prieglaudoje arba pas žmones, tačiau vis galutiniai nežengdavau žingsnio. Pradėjau galvoti apie Miką – Jorkšyro mišrūnas, apie šią veislę jau žinau, pamaniau, neturėtų būti sunku. Dabar tai prisiminus ima juokas.

Visgi pagalvojusi, nusprendžiau pamėginti bent jau atvesti jį į doros kelią ir paskui padovanoti, juk tokių „veislinių” nori visi, pamaniau, sunku nebus. Pradėjau domėtis, o Mikas jau buvo ištrauktas iš „Grindos” ir pateko į laikiną globą pas Dovilę, kuri jau augino tris Jorkšyrus, du iš jų irgi išgelbėti iš veisyklų. Susitikome apsižiūrėti, susipažinti, na, neatrodė labai piktas, bet ir neatrodė labai draugiškas. Atvykau su saviške kalyte Lija, tačiau dėmesio jis nerodė jokio. Nusprendžiau dar dieną pagalvoti, bet galvoje sukosi tiek dvejonės, tiek noras padėti, kadangi Dovilė sąlygų laikyti Miką ilgiau neturėjo.

Kitą dieną nuvykau, „susipakavau“ Miką ir keliavome namo, tačiau jau su pykčiais. Atvykus į namus buvo graži idilė: bėgioja, uostinėja, nepyksta, su Lija jokio kontakto ar pykčio, na, jau apsidžiaugiau, kaip viskas paprasta ir gražu. Greitai teko nusivilti, nes Mikas pradėjo pykti, neprisileisti nieko, o praeinančius bandė užpulti, išgąsdinti. Dabar jau žinau, kad tai buvo agresija iš baimės, kuria jis mėgino atsiriboti. Teko atskirti Liją, kuri visą gyvenimą miegojo su manimi. Namie pradėjome jausti didžiuliį stresą: Lija nuliūdo, nesuprato, kodėl nebegali eiti į kambarį, kuriame visą laiką gyveno. Apėmė didžiulė neviltis, baimė ir nežinojimas, ką dabar daryti, pradėjau tikėti, kad tai psichiškai nestabilus šuo. Teko kreiptis į specialistus, kurie paaiškino visą situaciją ir ką reikia daryti vienu ar kitu atveju. Labai ačiū Jurgitai už pagalbą, jeigu ne ji, nežinau ar būčiau susitvarkiusi.

Buvo visko: ašarų, netikėjimo, net galvojau, kad gal toks šuo neturi ateities. Kad aš taip pagalvočiau, turi būti labai prasta situacija. Na, bet viskas dėl nežinojimo ir nemokėjimo tvarkytis. Laikui bėgant ir pasitelkus kantrybę pavyko rasti bendrą kalbą, atradome kontaktą, prasidėjo bučkiai. Mikas nurimo ir po truputį pradėjo mokytis džiaugtis gyvenimu, negalėjo patikėti, kad kiekvieną dieną po du kartus gauna valgyti, turi kur ramiai miegoti ir kad žmogus jo neskriaudžia, nemuša įvairiais daiktais. Stebėdama Miką išties džiaugiausi, nors būdavo ir blogų dienų, kai nesutardavome ir pykdavomės, bet mačiau situacijos gerėjimą ir kaip viskas pavyksta vis lengviau. Tada pradėjo apimti nauja baimė: kaip jį padovanoti, juk šios veislės atstovai dažniausia pritraukia žmones, kurie įsivaizduoja, kad tai žaisliukas, kas turbūt ir atsitiko su Miku. Ir jeigu jis vėl pateks į tokias rankas, juk vėl viskas per akimirką grįš į nepasitikėjimo ir baimių stadiją... Ilgai galvojau, kol supratau, kad aš negaliu jo niekam atiduoti, juolab, kai jis vos pakeitęs aplinką ir joje užsibuvęs ilgiau nei porą valandų jau pradeda nerimauti ir į visus svetimus žiūrėti nepatikliai. Teko garsiai pripažinti: taip, Mikas lieka mūsų šeimoje.

Dabar Mikas yra mūsų šeimos „mylimukas“, miega lovoje, pasitinka su daug bučkių ir savo šuniška šypsena (kai džiaugiasi, suraukia snukutį ir rodo dantis), nori visada ir visur keliauti kartu, einame į ilgus pasivaikščiojimus. Su Lija jie nėra patys geriausi draugai, bet kartu gyvena nesipykdami. Jis nėra toks, kaip tie šunys, užaugę normaliomis sąlygomis ir mylimi, taip, jam reikia daugiau dėmesio ir kantrybės, bet dar praėjo tik metai, o šuniukas tikrai padarė didelę pažangą. Žinoma, dirbti reikia ne tik jam, bet ir man kartu. Aš tikiu, kad po kiek laiko Mikui dar labiau sumažės turimos baimės, nes net griaustinis ir fejerverkai kelia tokią baimę, kad šuniukas nežino, kur dėtis.

Apibendrindama noriu pasakyti viena, kad didelis ar mažas šuo – vis tiek reikalauja daug dėmesio. Tokia ta mūsų sudėtinga istorija – matyt, pats likimas man skyrė Miką, nes su juo pati daug išmokau ir supratau.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pasakė ypatingą techniką, dėl kurios pasikeis jūsų diena – darbus atliksite laiku (2)

Darbo pridavimo terminas – poryt, reiktų nedelsiant kibti į veiklą, bet vietoje to įsijungi...

Didžiausia klaida, kurią tėvai padarė kalbėdami su mumis apie pinigus: ko nekartoti (6)

10 metų vaikas jau gali kartu skaičiuoti komunalinius mokesčius? Dar ir kaip, tik reikia teisingai...

Į teorijos egzaminą registravęsis vaikinas susidūrė su netikėtais sunkumais: visi labai užsiėmę, pasirodo (55)

„Regitra“ jau leidžia laikyti egzaminus, tačiau norėdami gauti egzaminams būtinas sveikatos...

Specialistė įvardijo 5 būdus papildomai užsidirbti – vienas jų itin paprastas (43)

Papildomos pajamos be jokio naujo darbo – tai įmanoma, ir dar kaip. Ne vienas žmogus karantino...

Top naujienos

Karantino pragaras baigėsi: daugiausiai gyventojų dėl pandemijos netekusios Lombardijos sostinė šokiruoja pareigūnus (46)

Jau nebe vaiduoklių miestas! Toks pojūtis, tokia mintis neapleidžia pasižvalgius po barokinį...

Visą Lietuvą sukrėtusių Kauno žudynių byla – vėl teisėsaugos akiratyje (691)

Daugiau kaip prieš 10 metų visą Lietuvą sukrėtusių Kauno žudynių byla vėl atsidūrė ant...

Kardiologė išvardijo padidėjusio kraujospūdžio 7 simptomus: jei juos pastebite, turite imtis veiksmų (58)

Lietuvoje padidintą kraujo spaudimą turi netgi 60 procentų gyventojų. Apie hipertenziją laidoje...

Kinija imasi milžiniško 4,2 mlrd. dolerių vertės projekto Afrikoje (46)

Daugiau nei du dešimtmečius Zimbabvė bandė išjudinti milžiniško anglies energijos komplekso...

Orai lietuvių nelepins – paskutinę gegužės savaitę laukia nemažai lietaus (4)

Pirmadienio dieną aplink mūsų šalį suksis keli nykstantys žemo slėgio sūkuriai, todėl debesų...

Kipras birželį leis skrydžius iš Lietuvos: reikės pateikti koronaviruso tyrimo pažymą (28)

Kipro valdžia patvirtino veiksmų planą dėl Larnakos ir Pafoso oro uostų atidarymo, rašo KNEWS...

PSO: pasaulyje užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu per parą padaugėjo 101 tūkst. (75)

Per pastarąją parą pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 101 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu...

Delfi kino seansas: filmas „Liza, namo”

Vaiko siela nenori taikstytis su supančia aplinka. Filme mėginta užfiksuoti tai, kas atspindi vaiko...

Pilkoji zona: kas iš tiesų liko nepastebėta kontroversiškoje Švedijos kovoje su koronavirusu (137)

Švedija atsidūrė viso pasaulio dėmesio centre, kai priėmė sprendimą atsisakyti karantino kaip...

ESPN prisiminė gėdingą žalgiriečio Bowie poelgį – nesuprato nei savi, nei svetimi vaizdo įrašas (16)

Krepšininkai dažnai kartoja, kad žaidžia ne dėl asmeninės statistikos ir individualių...

|Maža didelių žinių kaina